Biblioteka įsteigta 1950 m. spalio 1d. ir vadinosi Šiaulių sritine biblioteka. Panaikinus sritis, 1953 m. ji reorganizuota į Šiaulių viešąją biblioteką. Pirmosios bibliotekos patalpos buvo nedidelio dviaukščio namo Dvaro g. Nr. 77 pirmajame aukšte. Čia įsikūrė direkcija, komplektavimo - apipavidalinimo skyrius, abonementas. 1954 m. bibliotekai atiduotas ir antrasis aukštas, kuriame įrengta 20 vietų skaitykla. Bibliotekos gyvavimo pradžioje dirbo 12 bibliotekininkų, iš kurių tik vienas turėjo aukštąjį išsilavinimą. 1961 m. buvo paskirtos papildomos patalpos naujame gyvenamajame name Varpo g. Nr. 29. Čia persikėlė bibliotekos direkcija, įrengta 44 vietų skaitykla, veikė metodikos kabinetas ir bibliografijos skyrius. Vėlesniais metais fondams sutalpinti miesto valdžia paskyrė keletą sandėlių, o 1962 m. prijungta miesto muzikinė biblioteka, veikusi Kultūros rūmuose. 1966 m. naujos patalpos Ežero gatvėje skirtos vaikų literatūros skyriui. 1977 m. pradžioje bibliotekos skyriai buvo išsidėstę net devyniose Šiaulių miesto vietose. 1977 m. pabaigoje Aušros alėjoje Nr. 62 baigti statyti specialūs, gerai įrengti trijų aukštų bibliotekos rūmai, kurių plotas beveik penkis kartus didesnis už buvusį bibliotekos patalpų plotą. Rūmų projekto vyr. architektas V. Tamoševičius, autorius – K. Laurikietis, konstruktorius – J. Varnas. Biblioteką statė Šiaulių statybos tresto valdyba Nr. 2. Interjero klausimais konsultavo architektė A. Nistelienė. Iškilmingas naujųjų rūmų atidarymas įvyko 1978 m. sausio 6d. 1989 m. bibliotekai buvo suteiktas tautos šviesuolio, visuomenės ir kultūros veikėjo Povilo Višinskio vardas. 1990 m. biblioteką papuošė V. Trušio sukurtas mozaikinis P. Višinskio portretas. Rengiamos mokslinės konferencijos „Povilo Višinskio skaitymai “. 1995 m. Lietuvoje sukūrus apskritis, biblioteka tapo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka. Plečiantis bibliotekos patalpoms, augo ir bibliotekos fondai. Pradinį knygų fondą sudarė per 14 tūkst. egzempliorių spaudinių, gautų iš respublikos bibliotekų kolektoriaus bei pirktų Šiaulių ir Radviliškio knygynuose. 1956 m. biblioteka pradėjo prenumeruoti užsienio šalių periodinius leidinius. Dauguma jų buvo vokiečių bei lenkų kalbomis. Nuo 1961 m. pradėtas gauti privalomas vietinės „Titnago“ spaustuvės egzempliorius, o nuo 1990 m. iki 2006 m. gruodžio 11 d. biblioteka gavo respublikinį spaudinių privalomąjį egzempliorių. 1996 m. biblioteka tapo Pasaulio banko depozitine biblioteka. Sovietmečiu biblioteka neturėjo leidimo vadinamam specfondui, bet ši literatūra slapta buvo kaupiama. Savo išsaugotas knygas ir žurnalų komplektus padovanojo V. Vaitekūnas, V. Zdzichauskas, P. Bugailiškis, M. Povylienė, J. Naujalis ir kt. Specialaus fondo dokumentai buvo perkami Kauno antikvariniame knygyne, aukcionuose. Tokiu būdu buvo įsigyti devyni tomai „Lietuviškosios enciklopedijos“, visos tarpukario metais išleistos „Šiaulių metraščio“ knygos ir kt. Turime personalinį šiauliečio architekto, poeto V. J. Nistelio fondą, kuriame gausu tarpukario Lietuvos leidinių. Bibliotekos direktoriai 1950 – 1955 Valentina Kanonovič – Sidorovič 1955 03 15 – 08 01 P. Gaivenis 1955 – 1963 Valerija Vilkienė (dabar Dichavičienė) 1963 – 1989 Janina Kaškelienė 1989 – 2005 Eugenija Rimkūnienė Nuo 2006 – Rūta Žirgulytė