Povilo Višinskio bibliotekoje pristatyta 26-oji Lietuvos ekslibriso paroda, skirta Šiaulių miesto 790 metų sukakčiai. Į renginį susirinko menininkai, kultūros ir visuomenės atstovai, ekslibrisuose įamžintos asmenybės ir mažosios grafikos gerbėjai.
Šįkart tradicinė Lietuvos ekslibriso paroda tapo savitu miesto ir jo žmonių portretu. Kūrėjai buvo pakviesti įamžinti asmenybes, kurių gyvenimas ir veikla susiję su Šiauliais, – čia gimusius, kūrusius, dirbusius ir savo pėdsaką palikusius moksle, mene, švietime ar bendruomenės gyvenime. Parodoje pristatyti 68 menininkų įvairiomis grafikos technikomis sukurti 174 ekslibrisai. Mažas knygos ženklas čia tapo ne tik menine dedikacija žmogui, bet ir simboline dovana jubiliejų mininčiam miestui.
Renginio metu parodos kuratorius Vaidotas Janulis gausų kūrėjų įsitraukimą ir pastaraisiais metais jaučiamą susidomėjimą šia mažosios grafikos sritimi pavadino „ekslibriso renesansu“. Anot jo, paroda išsiskiria kūrėjų ir meninės raiškos įvairove – joje susitinka skirtingų kartų autoriai, tradicinės grafikos technikos, kaligrafija ir šiuolaikinės technologijos. Kūrinių visuma taip pat leidžia pamatyti, kiek daug žmonių savo gyvenimu ir veikla yra susiję su Šiauliais.
Apie nedidelio kūrinio gebėjimą išsaugoti didelę istoriją kalbėjo grafikas, kaligrafas Albertas Gurskas. „Ekslibrisas yra toks kuklutis, ne koks monumentalus darbas, bet savo istoriniu pėdsaku, manau, jis nė kiek ne mažesnis“, – sakė menininkas. Ši mintis taikliai atliepė ir parodos sumanymą – per nedidelį grafikos kūrinį išsaugoti žmonių, kūrusių miesto ir Lietuvos kultūrą, atminimą.
Gilią Šiaulių ekslibriso tradiciją renginyje priminė teisininkas, kraštotyrininkas Jonas Nekrašius, kalbėjęs apie Viktorą Cimkauską ir Gerardą Bagdonavičių bei jų reikšmę šios meno srities raidai. „Mes turime kuo didžiuotis. Mes turime pagrindus“, – apibendrino J. Nekrašius, pabrėždamas, kad šiandienos kūrėjai tęsia ankstesnių kartų pradėtą darbą.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza pastebėjo, kad ekslibrisas Šiauliuose „surado tikrus namus“. Pasak jo, knyga buvo ir išlieka kultūros nešėja, o kartu su ja gyvuoja ir ekslibrisas – kaip meno kūrinys, ženklas ir kultūros reiškinys. R. Balza taip pat kvietė prisiminti ankstesnių šiauliečių kartų indėlį kuriant miesto kultūrinį gyvenimą – pamatą, ant kurio kuriama ir šiandien.
Renginio pabaigoje parodos dalyviams įteikti 26-osios Lietuvos ekslibriso parodos katalogai. Jų išliekamąją vertę pabrėžė bibliotekos direktorius Bronius Maskuliūnas. Pasak jo, parodas lydintys katalogai ne tik įprasmina pristatomus kūrinius, bet ir prisideda prie mažosios grafikos istorijos išsaugojimo ateities kartoms.
Paroda bibliotekos III a. galerijoje eksponuojama iki rugsėjo 28 d.
Paroda yra projekto „Filotopiniai ekslibrisai: Šiaulių 790-metį įprasminanti dovana“ dalis. Projektą finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.
Dianos Janušaitės inf.
M. Vincevičės, V. Koveraitės nuotr.
