Šiemet minimos 100-osios šiuolaikinio ekslibriso Lietuvoje metinės. Jo pradininku laikomas Šiauliuose gyvenęs ir kūręs dailininkas Gerardas Bagdonavičius (1901–1986). Jis ekslibrisą pavertė meno kūriniu. Šią sukaktį pažyminti lauko paroda „Ženklai, kurie kalba: Lietuvos moderniajam ekslibrisui – 100 metų“, veikianti prie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, pristato dalį dailininko autoekslibrisų. Tai kvietimas pažvelgti į knygos kultūrą per meno prizmę ir pamatyti, kaip susilieja tradicija ir modernumas.
Paroda veikia rugsėjo 8–30 d.
Ekslibrisas – tai savininko ženklas knygoje, tačiau jis visada buvo daugiau nei paprastas įrašas ar antspaudas. Tai – asmeninis simbolis, mažas, bet išraiškingas grafikos kūrinys. Nors ekslibrisai Lietuvoje žinomi jau nuo XVI amžiaus, tačiau ilgą laiką jie buvo funkcionaliu įrankiu, žyminčiu savininko turtą. Reikšmingas lūžis įvyko prieš šimtmetį – 1925 metais, kai Šiauliuose buvo sukurti pirmieji ekslibrisai, gavę naują – meninę – kryptį: tapo svarbu ne tik funkcionalumas, bet ir estetika, simbolinė galia, asmeninės tapatybės išraiška ir meistrystė.
Gerardas Bagdonavičius, sukūręs apie du šimtus ekslibrisų, tarp jų daugiau nei dešimt autoekslibrisų savo bibliotekai, įrodė, kad ekslibrisas gali būti kur kas daugiau nei paprastas knygos ženklas – tai asmeninės saviraiškos priemonė, pasaulėvokos ir meninės vizijos raiška. Vienas iš dailininko autoekslibrisų, eksponuojamų šioje parodoje, 1931 m. buvo apdovanotas tarptautinėje parodoje Los Andžele (JAV). Tai ryškus ženklas, kad šiauliečio darbai peržengė vietinės reikšmės ribas ir prisidėjo prie ekslibriso kaip meninės formos pripažinimo Lietuvoje.
Šiandien ekslibrisai – ne tik ženklai, bet ir asmeniniai pasakojimai, kalbantys apie identitetą, vertybes ir meilę menui. Jie jungia praeitį ir dabartį, įkvepia naujus kūrėjus ir kolekcininkus išreikšti savo unikalumą. Tad kviečiame atrasti ženklų kalbą, pažvelgti į jų simboliką ir pasisemti įkvėpimo iš šių istorinės ir meninės reikšmės ženklų pasaulio, kuris gali tapti ne tik meno, bet ir savęs pažinimo keliu.
Parodos rengėja – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.
