Apie filosofijos ir žmogaus būties prasmę
M.Schelerio kūrybos recepcija mūsų šalyje yra menka. Pirmiausiai dėl to, kad pats mąstytojas domėjosi labai skirtingais filosofinės žinijos barais: epistemologija, etika, žinojimo sociologija, religijos filosofija, filosofijos istorija. Dėl to savaime suprantama, kad jo idėjas tyrinėjantys mokslininkai analizuoja atskiras jo idėjinio įdirbio sritis. Išsamią Schelerio ir Kanto filosofinių pažiūrų diskusiją nagrinėjo filosofė Loreta Anilionytė Vilniaus universitete 1991 m. apgintoje disertacijoje „Vertybių problema formaliojoje ir materialinėje etikoje“, ir nemažoje dalyje mokslinių straipsnių „Logos“ žurnale. Filosofas Dalius Jonkus knygoje „Filosofinė antropologija“ (2003) pateikė trumpą M. Schelerio nagrinėtų žmogaus gyvenimo fenomenų apibendrinimą. Lietuviškos žinojimo sociologijos atstovas Aivaras Stepukonis disertacijoje „Pasaulinės filosofijos“ projektai Honolulu komparatyvizmo sąjūdyje: kritinis pjūvis“ (2005) ir kultūrologijos, filosofijos problematikai skirtuose straipsniuose analizavo tuos Schelerio žinojimo sociologijos kontekstus, kurie pagrindžia sociokultūrinės refleksijos galimybę filosofiniame diskurse bei leidžia pereiti prie lyginamųjų kultūros studijų.
Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2024
