Lietuvių kryždirbystė
Lietuvos gyventojai, be abejonės, ir užsienio svečiai, keliaudami po šalį, dažnai pakelėse, sodybose, miestelių aikštėse, bažnyčių šventoriuose pastebi rymančius puošnius kryžius, grakščius stogastulpius, solidžius koplytstulpius, nedideles koplytėles. Šie kryždirbystės paminklai jau ne vieną šimtmetį yra neatsiejama lietuviško kraštovaizdžio dalis. Besidomintys šia išraiškinga liaudies meno sritimi neretai yra vartę albumus, leidinius, pristatančius visos Lietuvos ar atskirų regionų, apskričių ar vietovių kryždirbystę, susipažinę su XIX–XX a. pradžios, vėlesnių ir dabartinių kryždirbių kūryba. Plačiajai visuomenei Lietuvos kryždirbystė labiau pažįstama kaip meninė raiška, o jos istorinė raida yra žinoma ir įsisąmoninta dar gana menkai. Lietuvos kultūros tyrimų instituto Sakralinio meno paveldo skyriaus mokslininkės, tyrinėjančios kryždirbystės paveldą, parengė šį dvikalbį (lietuvių ir anglų kalbomis) leidinį, kuriame populiariai pristato visuomenei aktualias temas, aprėpiančias lietuvių kryždirbystės raidą nuo jos užuomazgų iki šių dienų realijų.
Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2024
