Už devynių Žemaitijos piliakalnių ir septynių tamsiausių Plokštinės miškų, kur niekada neišsisklaido tirštas rūkas, o saulei pakilus pasitraukia į gūdžius Liepijų eglynus, gyveno nedidelis, apie dešimt centimetrų ūgio, berniukas Klampiukas.
Niekas nežinojo, kodėl jo toks vardas ir kodėl jis gyvena vienas. O gal niekam ir tokio klausimo nekilo, nes Klampiukas gyveno pelkėtame miške, prie pačios didžiausios ir giliausios klampynės. Čia labai retai užklysdavo saulės spinduliai, nes išsigandę drėgmės ir raizgaliuoto miško greit bėgdavo į žaliąsias pievas, kur rinkdamos medų linksmai dūzgė bitės.
Vitae Litera, 2026
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
| Pasirinkimas | Paaiškinimas |
|---|---|