Bibliotekos III a. galerijoje atidaryta menininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos darbų paroda „Praskleidus uždangą“.
Paroda veiks iki gegužės 13 dienos.
ANGELĖ ŠIMOLIŪNIENĖ
Gimiau Pasvalyje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje. Piešiau nuo vaikystės, Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklos atstovai įkalbinėjo tėvus leisti mane mokytis pas juos, bet tėvai nesutiko. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tad įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros.
Dirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, dar įstojau į Klaipėdos muzikos akademiją studijuoti režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos medaliu už indėlį į Lietuvos kultūrą. 22 metus išdirbusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų – režisiere, išėjau iš mokyklos, nes pajutau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tad nusprendžiau pagilinti žinias Rytų medicinos srityje. Trejus metus studijavau kinų mediciną, įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživos institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Baigiau meno terapijos kursą, neuroedukaciją pas Mariją Mendele-Leliugienę. O paskui Mykolo Romerio universitete išėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją, dėstomą psichoterapeuto E. Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D. Serapiną. Pasimokiau Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Trejus metus studijavau trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą Vakarų ir Rytų filosofija. Ketverius metus mokiausi Holistinio sveikatos ugdymo institute (VU). Prancūzijoje baigiau Mokslinės aromaterapijos institutą. Mokiausi Art akademijoje meno ir dailės istoriją. Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, rengdavau pranešimus. Už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms esu gavusi Šv. Kunigaikštienės Olgos ordiną. Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs. Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi: stebimi mūsų poelgiai, o ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų sielvartauja, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką. Šie paveikslai visa tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau dešimt metų akrilu. Lietuvoje esu surengusi 57 personalines tapybos darbų parodas.
