Dalis visuomenės biblioteką vis dar įsivaizduoja kaip tylų pastatą su ilgais koridoriais, lentynomis ir vienintele paskirtimi – knygų skolinimu. Tačiau 2025-aisiais paminėjusi 75 metų sukaktį, Povilo Višinskio biblioteka šiandien drąsiai sako – biblioteka seniai nebėra tik knygos, o nauji metai bibliotekai – tai šį požiūrį atspindinčio naujo etapo pradžia: naujas logotipas, vartotojui artimesnis vardas, atnaujintos erdvės, patogesnė infrastruktūra, peržvelgta bibliotekos misija ir vizija. O svarbiausia – dar stipresnis ryšys su žmonėmis ir savo bendruomenėmis. Šis pokytis – tai kryptingas žingsnis pirmyn, atspindintis bibliotekos raidą, šiandieninį vaidmenį ir ateities ambicijas.
Biblioteka auga kartu su visuomene
Įkurta 1950 m., šiandien Povilo Višinskio biblioteka yra didžiausia viešoji biblioteka Šiaurės Lietuvoje ir vienas svarbiausių regiono kultūros centrų. Per 75 metus ji išaugo iš tradicinės knygų saugyklos į modernią, įvairialypę, atvirą instituciją. XX amžiuje pagrindinis bibliotekos uždavinys buvo užtikrinti prieigą prie informacijos, o mūsų dienomis bibliotekos jaučia pareigą padėti tą informaciją atsirinkti, suprasti, vertinti kritiškai, taip pat užtikrinti erdvę įvairiapusiam žmogaus tobulėjimui, saviraiškai ir gerovei. Visa tai tapo natūralia šiuolaikinio bibliotekininko darbo dalimi. Todėl 2025 m. atnaujinta bibliotekos misija: „Esame įvairiapusiam žmogaus tobulėjimui, saviraiškai ir gerovei“ ir ambicinga vizija: „Visuomenę keičianti Europos biblioteka“. Tai reiškia siekį būti ne tik įprastinių paslaugų teikėja, bet ir aktyvia visuomenės transformacijos dalyve. Tą atspindi ir aiškiai įvardytos vertybės: profesionalumas, inovatyvumas, atvirumas ir tvarumas. Tai ne tušti žodžiai – tai kasdienės bibliotekos veiklos principai.
Sutrumpintas vardas – aiškesnis ir artimesnis
Vienas pirmųjų 2026 m. pokyčių buvo bibliotekos pavadinimo sutrumpinimas. Nuo šiol lankytojams biblioteka prisistato kaip Povilo Višinskio biblioteka. Ilgasis pavadinimas (Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka) išliko oficialiuose dokumentuose, o kasdienėje kalboje pasirinktas aiškesnis ir patogesnis variantas. Komunikacijos ir kultūros vadybos skyriaus vedėja Jūratė Sobutienė sako, kad trumpesnis pavadinimas pasirinktas todėl, kad jis patogesnis vartoti kasdienėje kalboje, susirašinėjant ar pristatant biblioteką partneriams, o lankytojai ir bibliotekos draugai jį ir taip jau trumpino: „Jie sakydavo, kad einame į Višinskio biblioteką, tad mes tik įtvirtinome tai, ką žmonės jau darė. Trumpesnis vardas – tai labiau ne formalumo atsisakymas, o artumo savo bendruomenei ženklas.“
Naujas logotipas – bibliotekos virsmo simbolis
Kartu su pavadinimu bibliotekos lankytojai jau galėjo pastebėti ir atnaujintą bibliotekos logotipą bei kartu su juo pasikeitusius kitus vizualinius sprendinius. Vizualinis identitetas pakeistas todėl, kad ankstesnis nebeatspindėjo šiandieninės bibliotekos – vietos, kur gaunamos ne tik knygos, bet ir žinios, bendruomeninis ryšys, asmeninis tobulėjimas, inicijuojami gyvenimus keičiantys pokyčiai.
Naujajame logotipe panaudotas žymeklio principas – tarsi tekste pasižymima svarbi vieta. Tai simbolizuoja, kad biblioteka padeda žmonėms atrasti, išryškinti ir kurti prasmingus dalykus. Nekintanti dalis „…teka“ – tai nuoroda į tekėjimą, vyksmą, kaitą, nes biblioteka – gyvas organizmas, nuolat judantis, reaguojantis, augantis. Svarbu pabrėžti, kad nors logotipe nebeliko knygos kaip pagrindinio simbolio, vertybiškai biblioteka nesikeičia ir knygos toliau lieka esmine bibliotekos dalimi.
Lankytojus pasitinka jaukios, atnaujintos erdvės
75-mečio proga biblioteka atsinaujino ne tik vizualiai, bet ir fiziškai. Dalis fondo (knygos apie religiją, psichologiją ir dvasinį gyvenimą) buvo perkelta į naujai įrengtas erdves bibliotekos trečiame aukšte. Neatpažįstamai pasikeitusioje trečio aukšto erdvėje sukurtos ir naujos patogios darbo salelės daug sakančiais pavadinimais, tokiais kaip „Skaitymo erdvė“, „Susitikimų erdvė“, „Dialogų erdvė“, „Atvira galerija“. Šios erdvės lankytojams siūlo jaukias vietas individualiam darbui, skaitymui, bendruomenių susitikimams, dalykiniams pokalbiams, kūrybinėms dirbtuvėms, o privatiems verslams ir organizacijoms – galimybę nuomotis patalpas savo renginiams. Biblioteka tampa tuo, ką sociologai vadina „trečiąja vieta“ – erdve tarp namų, darbo ar mokyklos, kur žmogus gali būti bendruomenės dalimi. Mieste viešų neutralių susitikimo vietų skaičius nėra pakankamas, todėl bibliotekai ši funkcija visada buvo ypač svarbi.
Vienas reikšmingiausių infrastruktūros pokyčių – naujas, patogus liftas, leidžiantis lengvai pasiekti visus tris bibliotekos aukštus. Bibliotekos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Aidanas Barzelis pabrėžė, kad naujas liftas svarbus žingsnis didinant bibliotekos prieinamumą: „Džiaugiamės, kad biblioteka nuosekliai kuria aplinką visiems ir šalina fizines kliūtis žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus lankytojams, tėvams su vaikų vežimėliais. Iki šiol biblioteka turėjo du liftus, tačiau lankytojai negalėjo vienu liftu tiesiai iš lauko patekti į visus bibliotekos aukštus, o ir patys liftai jau buvo pasenę.“
Pokytis atspindi augimą
Natūralu, kad pokyčiai kelia klausimų. Biblioteka tai supranta ir atvirai kalba apie atsinaujinimo priežastis – tai ilgai svarstytas sprendimas, siekiant aiškiau atspindėti šiandienos biblioteką, įvertinus jos raidą ir dabartinį vaidmenį visuomenėje. Per 75 metus biblioteka augo kartu su miestu, sukaupė solidžią patirtį. Šiandien ji žengia į dar vieną naują etapą – su pagarba savo istorijai, bet drąsiai pasirinkdama tekėti, o ne sustingti.
I. Frišmantės nuotr.
