Pašto meno sveikinimų bibliotekai paroda

2025 12 17


vizualas

2025 m. biblioteka mini 2 svarbias sukaktis: bibliotekai 75 metų ir Povilui Višinskiui 150 metų. Šių sukakčių proga bibliotekos Kultūros paveldo tyrimų ir sklaidos skyriaus iniciatyva organizuota pašto meno sveikinimų bibliotekai paroda. Paroda bus eksponuojama iki 2026 m. sausio 5 d. bibliotekos III a. galerijoje.

Pašto menas (angl. mail art) – tai šiuolaikinio meno praktika, kai nedidelio mąstelio kūriniai siunčiami paštu, taip patį siuntimo veiksmą paverčiant meno procesu. Ši meno forma išsirutuliojo iš Ray Johnsono ir jo įkurtos Niujorko korespondencinės mokyklos veiklos, taip pat glaudžiai siejasi su XX a. 7-ojo dešimtmečio „Fluxus“ idėjomis. Bėgant laikui, pašto menas išaugo į tarptautinį, iki šiol aktyviai gyvuojantį judėjimą.

Pašto mene naudojamos įvairios medijos: atvirukai, popierius, rastų ar perdirbtų vaizdų koliažai, paprasti guminiai ir menininkų sukurti antspaudai, dažai, taip pat garso kūriniai, poezija ar bet kurie kiti objektai, kuriuos galima įdėti į voką. Kūrinys pripažįstamas pašto menu tada, kai jis išsiunčiamas – pats judėjimas akcentuoja ne tik rezultatą, bet ir komunikacijos veiksmą. Pašto menininkai dažnai skatina kurti teminius darbus, kurie vėliau eksponuojami atvirose parodose.

Svarbiausia šio judėjimo vertybė – ryšys ir bendravimas tarp menininkų. Pašto menas puoselėja egalitarinį kūrybos modelį, kuriame sąmoningai apeinamos oficialios meno rinkos, muziejų ar galerijų hierarchijos. Kūriniai plinta per alternatyvų, saviorganizuotą pašto menininkų tinklą, kuriame gali dalyvauti kiekvienas turintis prieigą prie pašto dėžutės. Čia nėra žiuri, atrankos ar vertinimo – dalyviai kviečiami jungtis į kolektyvinius projektus ir parodas, kuriose galioja principas „viskas tinka“. Nors gali būti prašoma laikytis tam tikros temos, dydžio ar termino, kiekvienas kūrėjas laisvas apsispręsti, kaip reaguoti į gautus laiškus ir ar apskritai atsakyti.

Pašto menas – tai atvira, demokratinė ir kūrybingą dialogą skatinanti erdvė, kurioje menas tampa neatsiejamas nuo žmogiškojo ryšio, kasdienybės ir netikėtų atradimų.