Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – ryški Lietuvos ir Europos dailės istorijos dalis, neeilinė asmenybė, apdovanota kompozitoriaus, tapytojo, rašytojo ir fotografo gabumais. 2025-ieji metai paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines UNESCO įtraukė tarp 53 pasauliui svarbių sukakčių.
M.K. Čiurlionis gyveno ir kūrė XX a. sandūroje. Visą savo gyvenimą skyrė menui, ieškojo atsakymų į universalius žmogaus būties klausimus. Jo kūryba spinduliuoja universalumo, kultūrinio ir religinio sinkretizmo bei humanizmo idėjomis. Čiurlionis savo kūryba prisidėjo prie simbolizmo ir art nouveau krypčių mene plėtotės. Jo darbai padarė didelę įtaką šiuolaikinei Lietuvos kultūrai.
Čiurlionis paliko apie 300 paveikslų, 700 eskizų, piešinių ir grafikos darbų, per 200 natų: simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“, muziką fortepijonui, chorui ir vargonams; parašė straipsnių apie muziką ir meną. Dauguma jo paveikslų saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Čiurlionio muzikinis palikimas – simfoninės, chorinės kompozicijos ir muzika fortepijonui. Jo muzikiniuose kūriniuose slypi vėlyvojo romantizmo elementai ir įtaigi raiška.
Parodai iš ŠAVB bibliotekos fondų atrinkta 40 leidinių: M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijos ir kitų darbų albumai, amžininkų atsiminimai ir kūrybos apžvalgos, atminimo įamžinimai, muzikiniai kūriniai ir kūrinių garso įrašai plokštelėse ir CD.
