Lapkričio 10 d., antradienį, 17.30 val. bibliotekos III a. galerijoje atidaroma Andriaus Mosiejaus paroda ,„Prusijos Lietuvos novelės“.
Paroda veiks iki lapkričio 30 d.
Andrius Mosiejus gimė 1952 m. Šiauliuose. Mokėsi Juliaus Janonio vidurinėje ir Dailės mokyklose.
1977 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar VU Šiaulių akademija) Dailės fakultetą.
Dirbo Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje dailės, grafinio dizaino mokytoju.
Dirba tapybos, asambliažo, piešinio, objektų, tarpdisciplininio meno srityse. Plenerų Lietuvoje (Nemunaitis, Veisiejai, Bikuškio dvaras) ir Latvijoje (Liepoja) dalyvis.
Nuo 1977 m. dalyvauja bendrose šalies ir užsienio parodose. Surengė autorines parodas Vorschotene (Nyderlandai), Gdansko rotušės muziejuje, Augustave (Lenkija), Gardine (Baltarusija), Rygoje (Latvija), Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje, Mažeikiuose, Lazdijuose, Tauragėje, Jurbarke, Raudonėje, Kuršėnuose, Veisiejuose, Lazdijuose ir Druskininkuose.
1993–2016 metais vadovavo Druskininkų dailininkų asociacijai „Grupė 3X“, organizuodavo parodinę veiklą Mažojoje galerijoje, tarptautinius plenerus „M. K. Čiurlionio dienos“. Drąsiai galima teigti, kad Andrius neatsiejama Druskininkų kūrybinio, meninio lauko dalis.
Visada smalsu apsilankyti dailininko Andriaus Mosiejaus dirbtuvėje, įsikūrusioje Druskininkų senamiesčio medinuke prie Karolio Dineikos parko. Už dailaus kelių laiptelių priebučio – jauki meno kalvė, tikriau studija ar net laboratorija, kur nuolat gimsta patys netikėčiausi, nenuspėjami grafikos, tapybos vaizdiniai. Šiais metais savo naujausius, žodžiais beveik nenusakomus darbus A. Mosiejus rodė parodoje Druskininkų Prabavimo rūmuose, ten ją mačiusieji, tyrinėjusieji patvirtino: Andriaus meninė alchemija – aukščiausios prabos!
Stebint A. Mosiejaus kūrybą, pirmiausia sužavi jo darbų estetika, plastinė darna, precizinis atlikimas. Tokia raiškos harmonija klojasi ir naujausiame piešinių cikle „Nekalbūs sielos artefaktai“. Kad ir kokie akiai neįprasti grafiniai šuorai, sūkuriai dūksta popieriaus lakštuose – jų visuma ramina žvilgsnį, kviečia perprasti mįslingą pastelėmis ir pieštukais suklostytą pasakojimą. Pagaliau, kai atidžiam žiūrovui prabyla tie rudens nostalgija dvelkiantys, atrodytų, siurrealistiniai paveikslai – randi juose draugišką šypsnį, banguojančias humoro paraboles, mielą, taip artimą mums kaimo romantikos dvelksmą ir gal tik debesyse aptinkamų paukščių, gyvūnų draugystę.
Pastaruoju metu vis dar kuriamas Andriaus Mosiejaus darbų ciklas „Prūsų Lietuvos novelės“ vėl stebina plastine naujakalbe. Lyg iš subyrėjusios praeities atklydę paveikslai švyti tauraus aukso spalvomis, klojasi koliažiniais fotomiražais, mirga slaptingais spausdintiniais tekstais. Atrodo, tikrai nekalbūs tie neįskaitomi raidžių rinkiniai, praradę žadą ir rymančios žmonių figūros, mąslios galvos, bet, jauti, kaip į tave pamažu smelkiasi dailininko kuriamo, užmiršto, atpažinto, atrasto pasaulio nostalgija.
Kęstutis K. Šiaulytis
