Skaitytojų klubas

2026 m. sausio 29 d. 16 val. Povilo Višinskio bibliotekoje vyks Elizos Orzeszkowos „Prie Nemuno“ ir Kari Leibowitz „Kaip prisijaukinti žiemą“ knygų aptarimas.

„Prie Nemuno“ – 1888 m. parašytas giminių epas apima kelias kartas, kelių šeimų linijas, jungiamas dramatiškų likimų: nuo prancūzmečio iki 1863-iųjų sukilimo, represijų po sukilimo, išardžiusių žmonių gyvenimus. Prieš skaitytoją skleidžiasi XIX a. antros pusės Lenkijos ir Lietuvos bajorų buitis ir jaudinančios istorijos.

Tikėkitės ir pažinimo, ir malonumo, pasitikėkit natūraliai lyg Nemunas tekančiu pasakojimu, pasidžiaukit, kad įdomu, kad tiek gamtos grožio, tiek daug meilės, pasitikėjimo. Viktorija Daujotytė

Knygos „Kaip prisijaukinti žiemą“ autorė siūlo praktinių, suprantamų ir lengvai įgyvendinamų patarimų, kaip žiemą paversti laukiamu, džiaugsmingu ir maloniu metų laiku. Veiksmingos strategijos, kaip ugdyti palankią žiemos mąstyseną, padės ne tik drąsiai pasitikti pilkus, šaltus metų mėnesius, bet ir tamsesnius bei sunkesnius gyvenimo laikotarpius.

Įkvėpimo, kaip jaukiai ir turiningai praleisti žiemą, verta pasisemti iš Trumsės gyventojų, kurie gyvena vienovėje su gamta, prisitaiko prie kelis mėnesius trunkančios poliarinės nakties ir sulėtinę tempą daugiau ilsisi; iš japonų, mėgstančių mirkti garuojančiose onseno voniose, kurios gerina miegą ir mažina širdies smūgio riziką; iš Luiso salos gyventojų, puoselėjančių bendruomenės ryšį susibūrimais prie tamsoje liepsnojančių laužų.

Gruodžio 18 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko Skaitytojų klubo susitikimas. Aptarėme šias knygas: Lauros Madeleine „Katė, išgelbėjusi Kalėdas“ ir „Katinas iš Jolės kotedžo“, Davido Parko „Kelionė svetimame pasaulyje“. Metus palydėjome prasmingomis istorijomis, dalinomės mintimis bei mėgavomės literatūriniais atradimais.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

2025 m. lapkričio 27 d. vyko Frédérico Grosso knygos „Filosofija pėsčiomis“ ir Elisabeth Åsbrink knygos „Apleistumas“ aptarimas.

Knygoje „Filosofija pėsčiomis“ autorius stebi mąstytojus, kurie taip pat žvelgė į vaikščiojimą kaip į centrinę savo veiklos sritį, ir apmąsto tokias įdomybes kaip tai, kodėl Henris Davidas Thoreau įžengė į Voldeno mišką, kodėl Arthuras Rimbaud vaikščiodavo spėriai, o Nervalis klaidžiodavo, siekdamas pagydyti melancholiją. Knygoje sužinome, kad Ruso turėjo eiti, kad mąstytų, Nietzsche – kad rašytų, o Kantas vaikščiodavo tam, jog prasiblaškytų nuo kontempliacijos. „Filosofija pėsčiomis“ – pasakojimas apie šių žmonių ir jų minčių istoriją, pasitelkiant vieną juos jungiantį elementą: aistrą eiti (ir mąstyti!) savomis kojomis. Ši knyga gali įkvėpti pasivaikščiojimui net patį įnirtingiausią namisėdą.

Laisvė, kurią suteikia ėjimas pėsčiomis – net jei tiesiog vaikštinėjame, – yra laisvė atidėti: vaikščiodamas nusimeti rūpesčių naštą, kuriam laikui užmiršti reikalus. Laisvė – tai duonos kąsnis, gaivaus vandens gurkšnis, žvilgsniui atsiveriantis kraštovaizdis. /Frédéric Gros/

Elisabeth Åsbrink knyga „Apleistumas“ – daugiasluoksnis autobiografinis romanas, kuriame gvildenamos šeimos paslaptys, paliečiamos meilės ir emigracijos temos. Autorė rašo apie gyvenimą tarsi negyvenamoje saloje – jausdamasi visiškai viena, be giminių ir istorijos, ieško, kas galėtų sukurti tą šeimos jausmą, kurio jai trūko augant. Rašytoja ir žurnalistė Åsbrink daugiausia dėmesio skiria atminties ir užmaršties temoms, ypač tam, kaip Antrasis pasaulinis karas veikia žmones šiandien. Jos kūriniai, išleisti daugiau nei 20-yje šalių, analizuoja kolektyvinių traumų temas tiek knygose, tiek straipsniuose Švedijos ir Danijos spaudoje.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Spalio 30 d. vyko Algirdo Kaušpėdo „Koplyčia“ ir Abdulrazako Gurnah „Anapus mirties“ knygų aptarimas.

Algirdo Kaušpėdo romane „Koplyčia“ apmąstomi gyvenimo vingiai ir patirtys, ieškoma susitaikymo ir įveikos būdų. Knygoje kuriamas architekto personažas bando išgyventi dukros netektį, ieškoti santykio su ja, su savimi ir su Dievu. Pasakojimas nevengia sunkių temų – alkoholizmo, kūrybinės kančios, egzistencinių klausimų, tačiau kartu atskleidžia ir galimybę per skausmą atrasti gyvenimo prasmę.

,,Algirdo Kaušpėdo romanas „Koplyčia“ parašytas jautriai, įtaigai ir nuoširdžiai. Romanas sudėliotas iš asmeninių išgyvenimų, dokumentinių faktų ir autoriaus vaizduotės. Knyga įtraukia skaitytoją it verpetas, į kurį įsisukus nepalieka klausimas: o kas toliau?.. Didžiuojuosi, kad teko būti šios knygos kūrimo liudininku. Esu įsitikinęs, kad Algirdo Kaušpėdo romanas „Koplyčia“ suras daugybę skaitytojų ir gerbėjų, kurie gyvenime stato savo koplyčias.“ Herkus Kunčius

Nobelio literatūros premijos laureatas Abdulrazakas Gurnah rašytojo karjerą paskyrė tremties temai, nagrinėdamas klausimą, kaip ir kodėl žmonės atsiduria toli nuo namų, šeimos, bendruomenės, o kartais ir nuo savęs. Abdulrazako Gurnah knyga „Anapus mirties“ – pasipriešinimas kolonizatorių pastangoms ištrinti tūkstančių žmonių gyvenimus. Autorius nuodugniai dokumentuoja vokiečių žiaurumą žemėje, kuri be skrupulų, tarsi daiktas, apklijuota savininkiškomis etiketėmis. Tačiau labiau nei faktais beveidiškumui jis priešinasi gyvais žmonių portretais. Žmonių, kurie, nepaisydami įvykių, tiesiog gyveno savo gyvenimus – dirbo, susitikę kavinėje plepėjo, dalinosi gandais, meldėsi, juokėsi ir mylėjo. Ši tylaus grožio ir tylios tragedijos knyga – odė žmonėms, kurie laikėsi savo įpročių ir mėgavosi kasdienybės džiaugsmais, nepaisydami mėginimų juos iš jų atimti.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

2025 m. rugsėjo 25 d. vyko Mitch Albom knygos „Melagis“ ‘ir Shelley Read „Tekėk lyg upė“ aptarimas.

Knyga „Melagis“ – istorija apie berniuką vardu Nikas, kuris nacių okupuotoje Graikijoje tapo melo įrankiu. Norėdamas apsaugoti savo šeimą, jis taria žodžius, kurie pakeičia daugybės žmonių likimą. Galiausiai supratęs, ką padarė, visą likusį gyvenimą slapstosi: nuo kitų, nuo savęs ir nuo praeities. Keičia vardus, šalis, dangstosi kaukėmis, bet Tiesa nepradingsta – ji laukia, kol žmogus bus pasiruošęs pažvelgti jai į akis. Šis romanas – ne tik istorija apie karą, kaltę ir atleidimą, bet ir alegorinis pasakojimas apie laikus, kai Tiesa tampa priešu, o Melas gelbsti gyvybes; apie pasaulį, kuriame ne ginklai, o pasirinkimai palieka gilius randus žmogaus sieloje.

„Gali pamiršti melą, bet tai nereiškia, kad jis pamiršo tave.“

Knyga „Tekėk lyg upė“ yra realių įvykių, nutikusių evakuojant Ajolos miestelį septintajame dešimtmetyje, įkvėptas pasakojimas apie tikrą meilę, liepsnojančią negandų ir praradimų sūkuryje, ir apie tai, kaip rasti drąsos, ryžto, draugystę ir, galiausiai, namus ten, kur to mažiausiai tikiesi. Šis kerintis debiutinis romanas atskleidžia, ką reiškia gyventi taip, kaip sruvenanti upė, – atsiduodant srovei, tekant ir prasiskverbiant pro visas užtvankas.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

2025 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko Elif Shafak knygų „Keturiasdešimt meilės taisyklių“ bei „Ir danguje teka upės“ aptarimas.

Elif Shafak (g. 1971 m.) – žymiausia ir populiariausia jaunesniosios kartos turkų rašytoja, šiuo metu gyvenanti tai Stambule, tai Londone. Jos knygos pakerėjo daugybę viso pasaulio skaitytojų, jos kūriniai išversti į daugiau nei dvidešimt kalbų.

„Keturiasdešimt meilės taisyklių“ – tai aistringas ir patrauklus pasakojimas apie du tekančius gyvenimus: Elos Rubinštein, keturiasdešimtmetės amerikietės namų šeimininkės, ir XIII a. sufijų mistiko Rumio. Šiuos likimus skiria aštuoni šimtai metų, o jungia... meilė. Meilė, kurios ieško Ela, ir meilė, kuria alsuoja Rumis.

„Ir danguje teka upės“ – tai prasmingas romanas, kviečiantis susimąstyti apie žmogaus ryšį su gamta. Romanas prasideda lietaus lašeliu senovės Ninevėje ir baigiasi tuo pačiu lašeliu, išgaruojančiu iš Tigro upės 2018 metais. Vanduo atspindi ciklišką žmogaus patirtį skirtinguose žemynuose ir skirtingais amžiais. Rašytoja pabrėžia, kad vandens gyvybingumas nepavaldus nei laikui, nei geografijai. Knyga rekomenduojama ieškantiems gilesnio turinio ir mėgstantiems simbolinę literatūrą.

Vanduo atmintyje teka taip pat, kaip upė teka per kalnus ir slėnius – jis neša istorijas, svajones ir sielas. Mes visi esame tos upės dalelės, kurios jungiasi ir teka tolyn, kartais tyliai, kartais audringai, bet visada nenutrūkstamai. Elif Shafak

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Birželio 26 d. vyko dviejų knygų – Madlen Ziege „Jokios tylos miške“ ir Marios Gainzos „Regos nervas“ – aptarimas.

Gyvūnai ir augalai nuolat tarpusavyje keičiasi informacija. Knygoje „Jokios tylos miške“ biologė Madlen Ziege aiškinasi, kaip tai daroma, ir atskleidžia gamtoje vykstančio bendravimo paslaptis. Ji mus veda į kerintį gamtos pasaulį, kuriame rasime išvaizdą keičiančius augalus, kilpas mėtančius vorus, meškeriojančias žuvis, šokančius paukščius ir teritoriją tveriančius laukinius triušius...

Knyga ,,Regos nervas“ – tai debiutinis argentiniečių meno kritikės, prozininkės Marios Gainzos romanas, autofikciją išmoningai derinantis su naratyvine eseistika, narpliojantis mįslingus ryšius tarp meno kūrinio ir jį stebinčio žmogaus. Tai knyga apie žiūrėjimą, susidedantį iš akylų žvilgsnių į paveikslus ir į juos nutapiusius dailininkus. Taip pat – tai istorija apie Mariją, argentinietę meno kritikę ir gidę, kuri klajoja po Buenos Airių muziejus ir po savo pačios atsiminimus, o kertinius praeities taškus jungia su ją sukrėtusiais meno kūriniais.

Šią knygą būtų verta skaityti vien kaip meno istorijos pamoką... Su kiekvienu skyriumi María atranda naują dailininką, kurį pamilsta, ir taip atveria naują savo asmenybės dalį (Lily Meyer).

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Gegužės 29 d. vyko Roberto Seethalerio knygų „Visas gyvenimas“, „Laukas“, „Tabakininkas“ aptarimas.

Robert Seethaler (Robertas Zėtaleris, g. 1966 m.) – austrų kilmės rašytojas ir aktorius, gyvenantis Berlyne. Jo romanas „Visas gyvenimas“ 2016 m. nominuotas „Man Booker International“ premijai, romanas „Tabakininkas“ – 2018 m. „Europese Literatuurprijs“ literatūros premijai. „Laukas“ – trečia autoriaus knyga.

Romane „Visas gyvenimas“ pasakojama vieno žmogaus, Andrėjaus Egerio, gyvenimo istorija, kuri primena mažą epą, sagą ar odę – paprasto žmogaus nepaprastam gyvenimui apdainuoti.

„Tabakininkas“ – knyga apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų anksčiau ar vėliau neišvengiamai susiduria su pasauliu, kupino nekontroliuojamo chaoso, sugriaunančio puoselėtą saugumo iliuziją. Vis dėlto tai romanas apie kibirkštis, kurios nušviečia tamsą: išmintį, užuojautą, iššūkius ir drąsą.

Romanas „Laukas“ pasakoja apie žmonių – jaunų, senų, turtingų, vargšų – gyvenimus, kiekvieną vis kitokį, bet ir susijusį su kitais. Tie gyvenimai ir pasakotojų balsai susilieja į miestelio romaną, iš jų susideda vienos bendruomenės žmonių, kurie ten gyveno, mylėjo, dirbo, gedėjo ir mirė, sambūvio paveikslas.

Šias knygas rekomenduojame tiems skaitytojams, kurie geba įvertinti išgrynintą tekstą, paprastų žmonių nepaprastas istorijas.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Balandžio 24 d. vyko dviejų knygų – Tinos Valles „Medžio atmintis“ ir Olgos Tokarczuk „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ – aptarimas.

Tina Valles – garsi katalonų rašytoja ir vertėja. Knyga „Medžio atmintis“ – tai nuoširdi istorija, pripildyta mažyčių dialogų, subtilios simbolikos, jautrių šeimos gyvenimo detalių, iškalbingos tylos – kartais sunkios it akmuo, o kartais malonios ir net pergalingos – ir medžių, suteikiančių prieglobstį karštą dieną ir saugančių prisiminimus.

Esama žodžių, kurie ištariami ir pajuntami kūnu, jiems nereikalingos burnos ir ausys... (T. Valles)

Olga Tokarczuk – lenkų rašytoja, daugelio premijų laureatė. Į lietuvių kalbą yra išverstos jos knygos „Praamžiai ir kiti laikai“, „Bėgūnai“ ir „Dienos namai, nakties namai“. Magiškojo realizmo rašytojos Olgos Tokarczuk kūriniai yra daugiasluoksniai ir skleidžia daugybę žinučių. Tai hipsterių filosofija, kuri teigia, kad įsitikinimai yra formuojami logikos, o ne emocijų ar tradicijų, ir feminizmas, sujungtas su gamtos išsaugojimo idėjomis.

„Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ yra ir detektyvinis romanas, kurio nusikaltimo linija pritraukia skaitytojus bei neleidžia atsitraukti. Knyga 2019 metais pateko į trumpąjį „Man Booker“ sąrašą.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Kovo 27 d. vyko dviejų knygų – Narine Abgaryan  „Žmonės, kurie visada su manimi“ ir Bronnie Ware „Penkios dažniausios apgailestavimų priežastys baigiantis gyvenimui“ – aptarimas.

Knyga „Žmonės, kurie visada su manimi“ – tai vienos šeimos saga, nukelianti į skirtingas epochas ir pasakojanti apie žmones, kuriems likimas nepagailėjo skaudžių išbandymų, bet jie visuomet galėjo remtis į artimojo petį. Romanas apie tuos, kurie visą gyvenimą palaiko mus – netgi jau išėję, netgi mums nematomi – ir todėl tampame tie, kas esame. Autobiografinių motyvų knyga pasižymi vaizdingu, įtaigiu, užuojautos ir meilės pripildytu pasakojimu, šviesia autorės pasaulėjauta, armėnų kultūros ir papročių atspindžiais.

Bronnie Ware „Penkios dažniausios apgailestavimų priežastys baigiantis gyvenimui“ – tai bestseleriu tapusių memuarų, kurie išversti į 32 kalbas, knyga. Tai gyvenimą keičianti knyga, kurią perskaitę pasijusite geresni sau ir kitiems, džiaugsitės brangiu gyvenimu. Ši knyga padėjo daugiau nei milijonui žmonių drąsiai susikurti gyvenimą, kuris daro juos iš tiesų laimingus. Žmonės paliko netenkinusius darbus, pradėjo kūrybinę veiklą, keliavo, tobulino santykius, puoselėjo meilę sau ir suvokė laiko šventumą.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Vasario 27 d. vyko dviejų knygų – Violetos Tapinienės „Susigrąžinto laiko blyksniai“ ir Fatmos Aydemir „Džinai“ – aptarimas.

„Susigrąžinto laiko blyksniai“ – eseistikos knyga, kurioje brandi, neeilinė asmenybė dalinasi mintimis apie laiką, likimą, atmintį, netektį, gyvenimo paradoksus. Violeta Tapinienė – legendinė Vilniaus 9-osios vidurinės mokyklos (dabar Šv. Kristoforo gimnazija) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, per 36 mokytojavimo metus išugdžiusi šimtus laisvų, mąstančių žmonių. Dirbdama mokytoja, organizuodavo ekskursijas po literatūrinę Lietuvą, pasivaikščiojimus po Vilnių.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Sausio 30 d. vyko Han Kang romano „Ateina berniukas“ ir Thomo Schlessero „Monos akys“ aptarimas.

2024-ųjų Nobelio literatūros premijos laureatė Han Kang knygoje „Ateina berniukas“ aprašo XX a. pabaigoje Pietų Korėjoje kilusius taikius gyventojų protestus ir žiaurų jų numalšinimą įsikišus kariuomenei. Ši knyga – tai sukrečiamas kovos už teisingumą liudijimas, bylojantis, kad net ir žiauri priespauda negali palaužti jautrios žmogaus prigimties.

Thomo Schlessero romanas „Monos akys“ skaitytojų atrinktas „Grand Prix RTL-Lire Magazine Littéraire“ 2024 m. apdovanojimui. Tai jaudinantis ir vilties kupinas romanas apie meno galią įkvėpti gyvenimui. Dešimtmetė Mona gyvena Paryžiuje. Be paaiškinamos priežasties ji netenka regėjimo. Gydytojas įsitikinęs, kad mergaitei reikalinga psichiatro pagalba. Jos senelis Anri laikosi visiškai kitokios nuomonės: jei anūkei gresia apakti, pirmiausia reikėtų suskubti parodyti jai viską, ką gražiausio yra sukūręs žmogus. Jie lanko muziejus – Luvrą, Orsė ir Bobūrą, kuriuose saugomi įspūdingiausi meno lobiai.

„Knyga, kurią perskaityti trokš visas pasaulis.“ Le Figaro

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Lapkričio 28 d. vyko Min Jin Lee „Pačinko“ ir Jóno Kalmano Stefánssono „Dangus ir pragaras“ knygų aptarimas. Pietų Korėjoje gimusios amerikiečių rašytojos Min Jin Lee romanas „Pačinko“ įtrauktas į geriausių 2017 m. „New York Times“ knygų dešimtuką ir nominuotas prestižinei „National Book Award“ premijai. Pagrindinė romano veikėja Sundža, ištikta nesėkmės, ryžtasi palikti gimtinę ir keliauti į Japoniją, tikėdamasi geresnės ateities sau ir būsimam vaikeliui. Taip prasideda visą XX amžių apimanti Sundžos ir būsimų trijų jos giminės kartų gyvenimo istorija, savo nenuspėjama sėkme, netikėtais posūkiais ir neišvengiama rizika, primenanti Japonijoje klestintį korėjietišką azartinį žaidimą pačinko.

Jónas Kalmanas Stefánssonas – Islandijos rašytojas, dukart apdovanotas Islandijos literatūros premija, 2017 m. nominuotas „Man Booker International Prize“ literatūros premijai.

Knyga „Dangus ir pragaras“ – laikui nepavaldi, nepaprastai dramatiška ir poetiška, įtraukianti tarsi siaučiančio vandenyno gelmės istorija apie draugystę, žmogaus kovą už būtį, susitaikymą su savo laikinumu stichijos didybės akivaizdoje.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Spalio 24 d. vyko Skaitytojų klubo susitikimas. Aptarsime knygas apie įžymias moteris – talentingas ir maištingas menininkes, genialių vyrų mūzas. Jų istorijos – tai pasakojimai apie meilę, ambicijas, svajones, tragedijas ir tikrą gyvenimą.

Knyga „Ponia Egziuperi ir dangaus žvaigždės“ – jaudinantis ir įkvepiantis istorinis romanas apie Konsuelą de Saint-Exupéry, garsiojo rašytojo Antoine’o de Saint-Exupéry žmoną. Ši meilės istorija įkvėpė vieną garsiausių kūrinių – „Mažąjį princą“.

Knygoje „Ponia Kiuri ir svajonių galia“ pasakojama apie moterį, kurios laimėjimų sąrašas ypač stulbinantis. Drauge su vyru ji atrado cheminį elementą, ji yra pirmoji moteris, įvertinta Nobelio premija, ir vienintelis žmogus, apdovanotas Nobelio premijomis skirtingose srityse. Mokslininkė, maištautoja, mylimoji – ši moteris užsibrėžė tikslą pakeisti pasaulį ir jį pasiekė.

Knyga „Dora Maar ir dvi jos meilės“ – tai romanas apie Pablo Pikaso mylimąją, talentingą fotografę bei tapytoją. Menininkės Doros Maar ir Pablo Pikaso meilė didžiosiomis raidėmis lieka įrašyta meno istorijos puslapiuose.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Rugsėjo 26 d. vyko knygų:  Marion Poschmann „Pušų salos“ ir Benedict  Wells „Kai baigiasi vienatvė“ aptarimas.

Knyga „Pušų salos“, kupina  humoro ir poezijos, jaudinanti ir paliečianti širdies gelmes. Čia sugretinami Vakarai (Vokietija) ir Rytai (Japonija), išryškinami mentalitetų skirtumai, čia persipina gyvenimas ir mirtis, realybė, sapnai ir fantazija, absurdas ir humoras. Poetiškas, vientisas, estetiškas kūrinys, tarsi kelionė į save.

Knygoje „Kai baigiasi vienatvė“ pasakojama vienos šeimos istoriją, paliečiamos itin skaudžios temos: našlaičių gyvenimas, priklausomybės, onkologinės ligos, mišrios šeimos situaciją, mirtis ir, žinoma, tikrosios, amžinosios meilės paieškas. Autorius ieško ryšių tarp šių dalykų, analizuoja, kaip jie nulemia pagrindinių veikėjų likimą.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Rugpjūčio 29 d. kalbėjomės apie knygas, kurios kviečia į kulinarinę ir literatūrinę kelionę po įvairius laikotarpius, šalis ir virtuves. Šios knygos pradžiugins, praturtins netikėtomis įžvalgomis, paskatins labiau vertinti gyvenimo grožį ir šią akimirką. Pasinerkite į nuostabų knygų pasaulį: skaitykite, atraskite ir mėgaukitės.

Susitikimo metu aptartos knygos:
Hisashi Kashiwai. „Prarastųjų receptų užkandinė“;
Richard C. Morais. „Šimto žingsnių kelionė. Nuo Bombėjaus iki Paryžiaus“;
Elizabeth Gilbert. „Valgyk, melskis, mylėk: vienos moters dvasiniai ir žemiški ieškojimai“;
Molly Wizenberg. „Gyvenimas pagamintas namuose“;
Fannie Flagg. „Kepti žalieji pomidorai Vistlo stotelės kavinėje“.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>