Šnabždesiai iš miško: knygos apie gamtos išmintį ir ramybę
- Titulinis
- Bibliotekininkas rekomenduoja
- Šnabždesiai iš miško: knygos apie gamtos išmintį ir ramybę
Šiandieniniame skubančiame pasaulyje, kupiname streso ir nuolatinio triukšmo, vis dažniau ieškome ramybės, išminties ir paguodos ten, kur viskas prasidėjo, – gamtoje. Medžiai, vandenys, paukščiai ir net žemės kvapas turi neįtikėtiną poveikį mūsų emocinei bei fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai lankosi gamtoje, jaučia mažiau streso ir depresijos simptomų, turi didesnę savivertę ir mažiau dėmesio sutrikimų. Be to, gamtos terapija gali būti naudinga žmonėms, sergantiems įvairiomis psichikos ligomis, pavyzdžiui, depresija, patiriantiems nerimą ir stresą.
Rekomenduojame knygas, padėsiančias sustiprinti ryšį su natūraliuoju pasauliu, atrasti jame slypinčius patarimus ir pritaikyti juos savo gyvenime. Knygos patars, nuramins ir taps jūsų asmenine terapija, vedančia geresnės savijautos link.
Ši knyga – tai tarsi gydančių gamtos atspindėjimų rinkinys, surinktas vedant gamtos terapijos užsiėmimus, skaitant paskaitas, taikant psichoterapiją, stebint gamtą bei tyrinėjant tautosaką, į kurią protėviai sudėjo daug gamtiškos išminties.
Knygos tekstai paskatins stabtelėti, padės atpažinti ir patyrinėti mūsų viduje arba santykiuose su kitais žmonėmis vykstančius procesus, suprasti jų kilmę ir primins, kad kiekviename iš mūsų slypi galinga gamtos jėga, kuri, jeigu tik leidžiame, kad ir kokio amžiaus būtume, visuomet mus palaiko, skatina gyti ir augti.
Knyga „Miško terapija. Gydanti gamtos galia. Praktinis miško maudynių vadovas“ – apie santykius, bet ne žmonių, o žmogaus su daugiau nei žmogiškuoju pasauliu – akmeniu ir upeliu, debesimi, paukščiu ir medžiu. Knygoje yra daugiau nei penkiasdešimt autoriaus ir jo kolegų, miško maudynių gidų, sukurtų ir išbandytų kvietimų – laisvos formos pratimų miške, kurie padeda pasinerti į dabarties akimirką, iki galo išjausti miško atmosferą, atsipalaiduoti ir pailsėti.
Knygoje „Miško išmintis“ S. Simard pasakoja jaudinančią ir įkvepiančią savo atradimų istoriją apie tai, kaip ji vaikystėje pamilo miškus, kaip patikėjo, kad medžiai glaudžiai bendrauja tarpusavyje, ir kaip tapo pasaulinio garso mokslininke, atskleidusia miško paslaptis.
Neįmanoma nepaisyti mokslinių įrodymų: miškas yra užprogramuotas išminčiai, jautrumui ir gydymui.
Ši knyga ne apie tai, kaip mes galime išgelbėti medžius. Ši knyga apie tai, kaip medžiai gali išgelbėti mus.
Pasitelkusi humorą, apipindama pasakojimą empatija ir šiluma, autorė dalijasi istorijomis apie sunkumus darbe, iššūkius, kurie kyla šeimyniniame gyvenime, ir pandemijos padarinius, ypač jausmus, kurie apėmė pasauliui skubant iš naujo atsiverti. Trokšdama kitokio gyvenimo būdo, Katherine May pradeda tyrinėti atkuriamąsias gamtos galias, analizuodama žemės, vandens, ugnies ir oro elementus bei atpažindama tylius pasaulio magijos pėdsakus, aptinkamus tik tada, kai akylai jų ieškome.
Tai kvietimas kiekvienam iš mūsų patirti gyvenimą visais savo pojūčiais ir pastebėti aplink esantį grožį.
Ar medžiai – socialinės būtybės? Kaip jie bendrauja? Ar jaučia skausmą, kaip reaguoja į aplinką? Gamtininkas Peteris Wohllebenas, remdamasis naujausiais moksliniais atradimas, teigia, kad miškas – tai socialinis tinklas, primenantis žmonių šeimas. Medžiai ne tik rūpestingai globoja savo atžalas, bet ir rūpinasi senais, ligotais kaimynais. Jie jaučia, nuvokia, atsimena. Vabzdžių apniktas medis skelbia pavojų – paskleidžia kvapą. Aplinkiniai, gavę tokią žinią, tuoj apsiginkluoja: išskiria vabzdžius atgrasančių medžiagų. Knygos autorius įsismelkia į miško tankmę, pateikia stulbinančių įžvalgų apie paslapčių kupiną pasaulį ir dalijasi savo unikalia patirtimi.
Įsigilinę į paslaptingą medžių gyvenimą, mišką pamatysite visiškai naujomis akimis.
Ženkite į mišką ir atraskite paslaptingą medžių pasaulį. Giliausiose, tankiausiose giriose, miesteliuose ir miestuose – medžiai mus supa visur. Nors su medžiais dalijamės planeta ir gyvename greta, dažnai jų nepastebime. Knygoje rasite
įdomių, keistų, linksmų faktų apie medžius ir jų gyvenimą, paaiškinimą, kaip medžiai siunčia požemines žinutes, bendrauja tarpusavyje, rūpinasi vieni kitais ir netgi žmonėmis.
Knyga „Miško maudynės. Shinrin-Yoku“ yra ypač aktuali mūsų laikais, kai gyvenimo tempas kaip niekada spartus, o šiuolaikinio žmogaus organizmas ir psichika dar nespėjo evoliucionuoti ir prie jo prisitaikyti.
Dabartiniai žmonės, ypač didelių miestų gyventojai, nuo gamtos neretai yra nutolę, o net ir į ją ištrūkę nebemoka kokybiškai, netrikdomi dirbtinių dirgiklių joje būti. Japonų taikomas shinrin-yoku arba „miško maudynių“ metodas – tai būdas sąmoningai būti miške (arba miesto parke), panirus į jį visomis juslėmis, ir ne tik maloniai leisti laiką, bet ir gerinti sveikatą.
Autorius ne tik pasakoja apie gydantį miško poveikį žmogui, bet ir pateikia praktinių patarimų, kaip būti gamtoje, kad poveikis sveikatai ir savijautai būtų didžiausias.
Labai vertinga knygelės dalis – šiandienos vaistininkų ir žolininkų patarimai, kaip medžių, krūmų ir kitų augalų preparatais stiprinti organizmo imunitetą ir įveikti ligas.
Medžiai gali atrodyti nebylūs, bet ar iš tiesų jie neturi savo slaptos kalbos? Mokslas padės atsakyti į klausimus, kodėl medžiai susijungia šaknimis, kaip jie saugosi nuo augalais mintančių gyvūnų ir kodėl grybai yra patikimi jų sąjungininkai...
Knygelėje nagrinėjamos įvairios mokslo sritys ir smalsiems jauniesiems protams įdomiai pasakojamos didžiųjų atradimų istorijos 5–10 metų vaikams.
Kaip medžiai kvėpuoja? Ar medis gali sulieknėti? Ar ir medžiai turi inkštirų? Ko medžiai bijo? Gal kai kuriems medžiams pavieniui geriau?
Miškininkas Peteris Wohllebenas šioje knygoje pateikia daug įdomybių, atskleidžia gamtos paslaptis, gudrybes, kurių miško gyventojai imasi norėdami išlikti.
Žmogus – neatskiriama gamtos dalis. Bėgame, skubame, kuriame... tačiau ateina laikas sustoti ir atsikvėpti. Geriausiai tai galime padaryti gamtoje, bet susikūrę namie žaliąją oazę, gamtos prieglobsčiu galėsime džiaugtis visus metus!
Kaip tai padaryti? Kokius augalus pasirinkti? Kaip juos komponuoti, derinti vienus su kitais, kad pajustume harmoniją? Į ką atsižvelgti parenkant augalui vietą interjere? Kokias sąlygas sukurti augalams, kad jie mus džiugintų žaluma, žiedų spalvingumu, įvairiomis formomis? Kokius augalus laikyti svetainėje, miegamajame, vonios kambaryje? Ši knyga padės atsakyti į visus klausimus.
Biologė Madlen Ziege pasakoja apie kerintį gamtos pasaulį, apie išvaizdą keičiančius augalus, kilpas mėtančius vorus, meškeriojančias žuvis, šokančius paukščius ir teritoriją tveriančius laukinius triušius. Sužinosite, kodėl orkoms tylėjimas dažnai brangesnis už auksą, ar gali augalai bei grybai girdėti arba matyti.
Kai reikia užkariauti partnerio simpatiją, gyvūnai būna gerokai išradingesni už mus.
Gamtininko P. Wohllebeno per ilgametę patirtį sukaupti pastebėjimai ir smagios istorijos šioje knygoje puikiai supintos su naujausiais moksliniais tyrimais apie gyvūnų elgesį ir tarpusavio santykius.
Ar žinojote, kad varnai savo draugus vadina vardais, žiurkės gailisi netinkamų poelgių, o antys disciplinuoja jauniklius? Arkliai patiria gėdą, elniai gedi, o drugeliai vaikams parenka tik pačias geriausias vietas...
Autorius empatiškai ir pagrįstai pasakoja, kaip mums puikiai pažįstami gyvūnai bendrauja ir elgiasi, ką suvokia ir ką galimai jaučia. Nors tarp žmonių ir kitų gyvūnų yra akivaizdžių skirtumų, išties esame panašesni, nei buvome įpratę manyti.
Apsigyvenęs namelyje netoli Voldeno tvenkinio Masačusetso valstijoje, Henry Davidas Thoreau leido dienas stebėdamas gamtą ir svarstydamas apie civilizuotą pasaulį, besikeičiančią Šiaurės Amerikos visuomenę, kurią savo noru paliko.
Jo prozoje gausu poetiškų gamtos pasaulio aprašymų ir gilių apmąstymų apie žmogaus būseną ir vidinius virsmus. Rašytojas įkvepia skaitytojus gyventi sąmoningai ir ieškoti esminių gyvenimo tiesų modernėjančioje visuomenėje.
„Voldenas“ – ne romanas. Jam netinka tradiciniai grožinės literatūros matai. Ši knyga – tai išpažintis žmogaus, savo valia palikusio civilizuotąjį pasaulį ir dvejus metus gyvenusio atsiskyrėliu miške. Šio kūrinio pagrindiniai veikėjai – Thoreau mintys, kurias jis patiki tiems, kuriems dar gali rūpėti jų gyvenimo prasmė." Vertėjas Rolandas Pavilionis
„Filosofijoje pėsčiomis" prancūzų filosofas Frédéricas Gros stebi mąstytojus, kurie taip pat žvelgė į vaikščiojimą kaip centrinę savo veiklos vietą, ir apmąsto tokias įdomybes kaip tai, kodėl Henry'is Davidas Thoreau įžengė į Voldeno mišką, priežastį, kodėl Arthuras Rimbaud vaikščiodavo spėriai, o Nervalis klaidžiodavo, kad pagydytų savo melancholiją. Knygoje sužinome, kad Rousseau turėjo eiti, kad mąstytų, Nietzsche ėjo, kad rašytų, o Kantas vaikščiodavo, kad prasiblaškytų nuo kontempliacijos.
„Filosofija pėsčiomis“ – pasakojimas apie šių žmonių ir jų minčių istoriją pasitelkiant vieną juos jungiantį elementą: aistrą eiti (ir mąstyti!) savomis kojomis. Gali įkvėpti pasivaikščiojimui net patį įnirtingiausią namisėdą.
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį
Užsakyti leidinį