Gamtinėms dujoms Šiauliuose – 60

Šiaulių miesto aprūpinimas gamtinėmis dujomis prasidėjo 1958 m. vasarą. Pirmieji buvo dujofikuoti K. Požėlos (dabar Vaisių) g. 8-o namo gyventojų butai. 1959 m. balandžio 1 d., dabartiniame miesto Savivaldybės pastate, įsteigta Šiaulių miesto vandentiekio, kanalizacijos ir gazifikacijos kontora. Tų metų pabaigoje suskystintomis dujomis buvo dujofikuota 300 butų.

1960 m. gruodžio 1 d. Gegužės 1-osios (dabar Vasario 16-osios) g. 35 įsteigta Šiaulių miesto vietinio ūkio valdybos Gazifikacijos kontora. Šiaulių geležinkelio stoties rajone nutiesti suskystintų dujų tinklai. Pradėti statyti požeminiai rezervuarai, nuo kurių vamzdynais dujos ėmė keliauti į butus. 1963 m. rugsėjo mėn. P. Cvirkos (dabar A. J. Greimo) g. 77 pradėtas eksploatuoti Šiaulių miesto gazifikacijos pagrindinis korpusas.

1961 m. Lietuvoje nutiestas pirmasis dujotiekis – magistralinio dujotiekio Dašava–Minskas atšaka Ivacevičiai–Vilnius. Nuo šio dujotiekio vėliau nutiestos atšakos į kitus Lietuvos miestus. Šiauliuose pirmosios 5,5 km dujotiekio trasos nutiestos Dubijos–Vytauto–Ežero gatvėmis. 1964 m. pradėta eksploatuoti dujotiekio atšaka nuo Panevėžio iki Šiaulių, miestą pasiekė Ukrainos Dašavos telkinių gamtinės dujos. Liepos 16 d. tuometinėje Pergalės (dabar Prisikėlimo) aikštėje uždegtas tradicinis gamtinių dujų fakelas.

Nuo 1964 m. sparčiai pradėti dujofikuoti gyvenamieji namai ir miesto pramonės įmonės. Gamtinėmis dujomis ėmė naudotis Mėsos kombinatas, odos ir avalynės kombinatas „Elnias“, trikotažo fabrikas „Verpstas“, Duonos–makaronų kombinatas, Rėkyvos rajoninė katilinė, Gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, alaus darykla „Gubernija“, konditerijos fabrikas „Rūta“. Gamtinės dujos pradėtos tiekti į 3604 šiauliečių butus. Draugystės prospektas buvo pirmasis dujofikuotas miesto gyvenamasis kvartalas.

1990 m. Šiaulių gamybinė gazifikacijos valdyba pertvarkyta į Valstybinę Šiaulių dujų įmonę, o vėliau tapo Valstybinės įmonės „Lietuvos dujos“ filialu. Nuo 1964 m. iki 2014 m. Šiaulių filialas nuotiesė virš 1300 km dujotiekio tinklų, aptarnavo daugiau nei 77 tūkst. vartotojų Šiaulių mieste ir apskrityje. Gamtinių dujų pramonė neatpažįstamai pakeitė gyventojų buitį ir prisidėjo prie valstybės ūkio plėtros.

2015 m. „Lietuvos dujos“ ir LESTO sujungtos į vieną bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Šiauliuose darbo neteko dešimtys kvalifikuotų specialistų.


Šaltiniai:
Donėlienė, J. Gamtinėms dujoms Šiauliuose – 50. Šiaulių kraštas, 2014 07 16.
Dujotiekis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/dujotiekis/
Jankuvienė, R. Dujininkų legenda. Šiaulių kraštas, 2004 01 17.

Parodai panaudotos Jolitos Donėlienė ir Algirdo Musneckio kolekcijų nuotraukos.