Pirmasis Lietuvoje kraštotyros žurnalas „Gimtasai kraštas“

Leidyba
„Gimtasai kraštas“ pirmasis Lietuvoje iliustruotas kraštotyros žurnalas, leistas Šiaulių kraštotyros draugijos 1934-1943 m.: iki 1940 m. balandžio mėnesio ėjo Šiauliuose, nuo 1940 m. liepos mėnesio – Kaune. Per dešimtmetį buvo išleistas 31 numeris, išspausdinti 2338 puslapiai medžiagos. Žurnalas buvo spausdinamas Kaune  „Raidės“ spaustuvėje. Tiražas apie 1000 egzempliorių. Redaktorius Peliksas Bugailiškis.

1933 m. birželio mėnesio 10-11 d. Šiauliuose vykęs visos Lietuvos muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavimas nutarė, jog būtina pradėti leisti etnografijos, kraštotyros žurnalą. Pirmasis jo numeris pasirodė 1934 m. sausio pabaigoje. Nuo pat leidimo pradžios „Gimtasai kraštas“ turėjo finansinių sunkumų. Žurnalą dalinai rėmė Švietimo ministerija, šiek tiek lėšų gaudavo už reklamą. Redaktoriaus, bendradarbių, korektorių darbas buvo neapmokamas. Turimas lėšas panaudodavo  spausdinimo darbams ir pašto išlaidoms apmokėti. Pirmajame numeryje skelbiamas kreipimasis į skaitytojus, redakcija kvietė juos prenumeruoti žurnalą, tapti rėmėjais. 1934-1935 m. prenumeratorių tesulaukta apie 500, bet ir tie patys dažnai tapdavo skolininkais, jiems nuolat reikėjo siųsti priminimus. Entuziastų dėka „Gimtasai kraštas“ buvo leidžiamas kasmet, nors ir nereguliariai. Paskutinis numeris, pažymėtas 1943 m. data, išėjo tik 1944 m. vasario 21 d. Tada žurnalas minėjo savo gyvavimo dešimtmetį. Bendradarbiams buvo pirmą kartą sumokėti honorarai. 1944 m. medžiaga surinkta ir dar vienam numeriui, bet priartėjo frontas ir darbai sustojo. Vėliau ta medžiaga, Išsaugota P. Bugailiškio, pakliuvo į archyvus, ir kaip nepraradusi mokslinės vertės, 1996 m. buvo paskelbta „Gimtojo krašto“ 32-ajame numeryje.

Bendradarbiai
Redaktorius P. Bugailiškis prisimena: „Savo gyvenime aš niekuomet nesu turėjęs tiek ir tokių visuomeninių ryšių, kokius turėjau su „Gimtojo krašto“ bendradarbiais. Kartu pragyvenau daug smagumo stebėdamas, kaip iš paprastų, eilinių žmonių be teorinio pasiruošimo, išėjusių tik kraštotyros praktikos stažą, išaugo rimti ir tinkami spaudos bendrabarbiai – tautotyros bei kraštotyros medžiagos rinkėjai ir fiksuotojai“ (Kn. „Gyvenimo vieškeliais“, 1994, p. 294). Visą „Gimtojo krašto“ bendradarbių kolektyvą sudarė apie 80 asmenų, tarp jų nemažai mokslininkų, įvairių profesijų Lietuvos šviesuolių, tokių kaip Paulius Galaunė, Jurgis Elisonas, Konstantinas Jablonskis, Ignas Končius, Balys Buračas, Petras Tarasenka, Juozas Baldžius, Albinas Kriauza, Liudvikas Nezabitauskis, Marija Alseikaitė-Gimbutienė, Klemensas Čerbulėnas ir kt.  Straipsnių gausa pasižymėjo Adomas Vitauskas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojas, paskelbęs per 30 etnografinių aprašų. Negausiame rašančių moterų kraštotyrininkų ratelyje – aiški lyderė bibliotekininkė Marijona Čilvinaitė (25 aprašai). Aktyviai žurnale bendradarbiavo Šiaulių muziejininkai Balys Tarvydas, Vladas Zdzichauskas, Vincas Vaitekūnas, Juozas Petrulis, pedagogai Vladas Trinka, Kostas Dambrauskas, valstietis Stasys Daunys iš Auksučių (Šiaulių r.), kooperatininkas Antanas Povylius iš Žironų (Radviliškio r.) ir kt. Iliustracijas tvarkė „Aušros“ muziejaus dailininkas Stasys Vaitkus.

Publikacijų tematika
Etnologo Vacio Miliaus parengtoje „Gimtojo krašto“ (1934-1943) bibliografijoje“ (Vilnius, 1996) labai kruopščiai išanalizuotos ir užregistruotos 476 čia paskelbtos publikacijos. Jos suskirstytos į 12 skyrių: kraštotyros gyvenimas (65), muziejininkystė (36), personalijos (5), bibliografijos (12), recenzijos (5), gamta (6), archeologija (29), istorija (24), etnografija (224), tautosaka (29), senieji tikėjimai (6), kalba (7). Daugiausiai vietos, apie 60 % skirta etninei kultūrai, nes dauguma žurnalo bendradarbių buvo kilę iš kaimo, atsiminė tuometinį gyvenimą, papročius, ūkiškus darbus ir sugebėjo juos vaizdžiai aprašyti.