Pirmasis Šiaulių laikraštis „Sietynas“

1919 m. lapkričio 25 d. Šiauliuose pradėtas leisti dvisavaitinis kooperacijos, savivaldybės, ūkio, kultūros ir profesinio judėjimo laikraštis „Sietynas“. Laikraštis ėjo iki 1922 m.

Faktai apie pirmąjį Šiaulių laikraštį „Sietynas“

• Leistas 1919 m. lapkričio 25 d. – 1922 m. gruodžio 24 d. Šiauliuose.

• Leistas kas dvi savaites.

• Leido Šiaulių srities vartotojų bendrovių sąjunga.

• Redaktorius Peliksas Bugailiškis.

• Bendradarbiavo P. Avižonis, K. Bielinis, T. Daugėla, J. Fledžinskas, J. Gobis, V. Janavičius, K. Ralys, V. Putvinskis, D. Šidlauskas, J. Vanagas, P. Žaliukas.

• Iki 1921 m. spausdino S. Kadušino spaustuvė Raseiniuose, nuo 1921 m. – Š. Savičiaus ir B. Šumkausko spaustuvė Šiauliuose. Išėjo 56 numeriai.

Laikraščio atsiradimo istorija
Dar prieš Lietuvai tampant nepriklausoma valstybe Šiauliuose buvo poreikis leisti vietos laikraštį. Iniciatorių buvo daug, o galimybių mažai, nes caro valdžia neduodavo leidimo, netvirtindavo redaktoriaus. Taigi visos pastangos šiauliečiams turėti savo laikraštį iki Pirmojo pasaulinio karo nueidavo veltui.

Situacija ėmė keistis tik susikūrus nepriklausomai Lietuvai. Šiauliuose buvo didelis būrys šviesuomenės, kaip P. Bugailiškis, K. Venclauskis, kun. J. Jasienskis, K. Bielinis, J. Fledžinskis ir kt. Jie gerai suprato, kad laikraštis yra galinga priemonė žmonių sampratai, jų materialinei ir dvasinei kultūrai kelti. Šių žmonių pastangomis pradėtas leisti pirmasis Šiaulių miesto laikraštis „Sietynas“.

1919 m. lapkričio 25 d. pasirodė pirmasis laikraščio numeris. Jis buvo leidžiamas trejus metus. „Sietynas“ buvo socialdemokratinės krypties laikraštis. 1919 m. tai buvo vienintelis Šiauliuose ėjęs laikraštis, tik po metų pasirodė dar vienas komunistinės krypties spaudinys „Darbininkų atstovas“. „Sietynas“ nuo pat pradžių visuomenę pritraukė tais laikais neįprastu, gyvu, aktualiu turiniu. Tiražas siekė net 2 000–4 000 egzempliorių. Tačiau 1922 m. laikraštis ėmė vis rečiau pasirodyti. Tai lėmė Šiaulių vartotojų bendrovių sąjungos eksporto ir prekybos krizė, taip pat laikraščiui pajamas duodavusių privalomųjų skelbimų apie pamestus pasus panaikinimas. 1923 m. buvo nutraukta „Sietyno“ leidyba, savo misiją jis perleido Kaune pasirodžiusiems panašiems leidiniams – „Talkai“ (Kooperacijos bendrovių sąjungos) ir „Savivaldybei“ (Savivaldybių departamento).

Laikraščio uždaviniai ir turinys
Apie savo uždavinius „Sietyno“ redakcija pirmame numeryje taip pasisakė: 
Leidėjams visų pirma rūpės plėtoti vietos ūkis, stiprinti to ūkio pamatas – kooperacija, gilinti savivaldybės reikalų, susišelpimo ir profesijos sąmonė, žadinanti vietos gyvosios jėgos, telkiant jas krašto kultūros ir jo gerovės darbui. Nebūdamas politikos laikraštis, nei kurios jos srovės reiškėjas, „Sietynas“ stovės bendrų ūkio ir vietos kultūros reikalų pamatu. „Sietynas“ skiriamas plačiajai visuomenei ir nuo to, kiek jis bus jai reikalingas ir kaip jis bus remiamas, pareis jo pasisekimas.

Savo straipsniuose „Sietyno“ redakcija skelbė medžiagą ir praktinius patarimus, kaip tvarkyti savo buitį savišalpos-kooperacijos pagrindais, kaip ugdyti visuomeninį gyvenimą, kuriant ir tobulinant jo pamatus. Stengtasi duoti patarimų, kaip po karo atstatyti sugriautą ūkį, kaip kelti daržų, sodų, gyvulių ir žemės ūkį, naujakuriams pateikta statybinių projektų ir patarimų, kaip įsirengti sodybas.
Turėdama daug bendradarbių, laikraščio redakcija kiekviename leidinio numeryje teikė žinių ir korespondencijų iš įvairių Šiaulių krašto vietų, taip pat svarbių pasaulio įvykių apžvalgą. Taip pat buvo publikuojami raštai – beletristikos, mokslo ir kitokie pasiskaitymai, lavinantys žmogaus meninį skonį, plėtojantys jo pasaulėžiūrą.

Redakcijos darbuotojai ir jų prisiminimai
Peliksas Bugailiškis (1883–1965) – žymus lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjas, teisininkas, publicistas, kraštotyrininkas – savo prisiminimuose „Gyvenimo vieškeliais“ pasakoja apie redaktoriaus pareigas „Sietyno“ laikraštyje. Iš prisiminimų matyti, kad laikraščio kelias iki skaitytojo buvo sudėtingas. 1919 m. Šiauliuose siautėjo bermontininkai, todėl leidinį iš mažos S. Kadušino spaustuvėlės Raseiniuose vežti tiesiai į Šiaulius buvo pavojinga, o ir gabenti reikėjo arkliais, nes tuo metu geležinkelis buvo vokiečių rankose. Situacija pagerėjo po metų, 1920 m. bermontininkų jau nebebuvo, o leidinys buvo vežamas traukiniu Šiaulių–Tilžės geležinkeliu.
„Sietyno“ redaktoriaus P. Bugailiškio prisiminimas apie pirmąjį laikraščio numerį: Pirmasis „Sietyno“ numeris išspausdintas Raseiniuose, Kadušino spaustuvėje, ten jį tvarkė specialiai nuvykęs bendradarbis J. Sondeckis, kuris jį dėžėse atgabeno arkliais iki Šilo Pavėžupio (Šaukėnų vls.) pas Emiliją Putvinskienę. Čia aš jį pasitikau ir kartu toliau gabenom į Šiaulius, iš tolo stebint gaisrus, o iš žmonių girdint pasakojimų apie vykstančias artimame kaime egzekucijas, sušaudymus.

Jackus Sondeckis (Sonda) (1893–1989) – laikraščio „Sietynas“ bendradarbis,  Lietuvos ekonomistas, visuomenės veikėjas, savivaldybininkas – knygoje „Gyvenimas Lietuvai: knyga apie Jackų Sondeckį (Sondą), Šiaulių burmistrą, VLIK’o narį, Lietuvos patriotą“ taip pat dalijasi prisiminimais apie darbą redakcijoje. Jis pasakoja apie pirmąją kelionę į Raseinius, S. Kadušino spaustuvę, apie bermontininkus, siautėjusius Šiauliuose, rizikingas bei kupinas įtampos keliones gabenant leidinį iš spaustuvės, slapstymąsi nuo policijos pareigūnų.
„Sietyno“ bendradarbio J. Sondeckio prisiminimas apie darbą redakcijoje: Raseiniuose neteko nuobodžiauti. Dieną – spaustuvėj, vakarais – kur nors svečiuose. Spaustuvėje reikėjo ne tik korektūrą skaityti, bet taip pat padėti rinkėjai Kadušinaitei rankraščius skaityti, nes jie buvo ranka rašyti. Kai kurie jų buvo parašyti kaip gydytojų receptai. Sunkiai įskaitomi buvo ir paties redaktoriaus raštai. Be to, norint darbą pagreitinti, reikėjo presą padėti sukti. Nebuvo sunku jį sukti, bet ilgiau pasukęs nuolatinis darbuotojas greit pavargdavo. Tada aš jį pakeisdavau. Tokia buvo tada Raseiniuose spaudos technika, beveik kaip Gutenbergo laikais!

Su laikraščiu „Sietynas“ galima susipažinti virtualioje kultūros paveldo sistemoje www.epaveldas.lt

Literatūra:

1. Bugailiškis Peliksas. Gyvenimo vieškeliais. Šiauliai, 1994.

2. Gyvenimas Lietuvai: knyga apie Jackų Sondceckį (Sondą), Šiaulių burmistrą, VLIK’o narį, Lietuvos patriotą. Šiauliai, 1993.

3. Savaitraštis „Įdomus mūsų momentas“: 1933 01 15–1940 01 28. Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/vepis-api/v1/share/kpo/C1C1B0000452920

4. Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.): [monografija]. Šiauliai, 1991.

5. Tamošiūnas, Julius. Lietuviškų periodinių leidinių bibliografija. Kaunas, 1991.

6. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius, 1997.

7. Žurnalas „Sietynas“: 1919 11 25–1922 12 24. Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/vepis-api/v1/share/kpo/C1C1B0000806456