Šiauliai nuo Sąjūdžio susikūrimo iki Nepriklausomybės atkūrimo

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė istorinės reikšmės dokumentą – aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo. Kovo 11-osios aktas buvo priimtas sovietų okupacijos sąlygomis. SSRS valdžia šį dokumentą laikė neteisėtu, Lietuvos nepriklausomybės nepripažino.

1988 m. vasarą Lietuvoje prasidėjo esminės permainos. Birželio 3 dieną patriotiškai nusiteikę Vilniaus intelektualai V. Landsbergis, R. Ozolas, K. Motieka ir kiti sostinėje įkūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę, kurios nariai ėmė energingai veikti ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose bei rajonuose.

Sąjūdžio vėjai į Šiaulius plūstelėjo 1988 m. liepos 18 d. Grupė disidentų, „Katalikų bažnyčios kronikos“ platintojų – a. a. V. Danielius, A. Špokas, Jadvyga ir Jonas Petkevičiai, K. Stulgys, M. Jurevičius, K. Alminas ir kt. – tą dieną atvyko į miesto Inžinierių namus, nes šiuos žmones buvo pasiekusi žinia neva Šiauliuose bus įkurtas komunistinis inžinierių sąjūdis. Disidentų buvo tiek daug, kad kai kurie tarybinės inteligentijos atstovai nedrįso tą dieną rinkti iniciatyvinės Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupės. Buvo nutarta „nedaryti to siaurame rate“, o surengti mitingą Saulės Laikrodžio aikštėje.

Pirmasis didelis renginys, kuriame buvo paskelbtos LPS idėjos ir nuspręsta pradėti organizacinius Sąjūdžio darbus Šiauliuose – tai 1988 m. liepos 22 d. Saulės Laikrodžio aikštėje įvykęs mitingas, į kurį susirinko tūkstančiai ne tik šiauliečių, bet ir aplinkinių rajonų gyventojų. Kaip ir visoje Lietuvoje, Šiauliuose didžiausią dėmesį LPS iš pradžių skyrė etninei kultūrai atgaivinti, lietuvių kalbai išsaugoti ir puoselėti, ekologijai, istorijos tiesai atskleisti. Palaipsniui išskirtinis Sąjūdžio dėmesys buvo sutelktas į esminį, gyvybinį – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės klausimą.

Per mitingą buvo pradėtos rinkti aukos Povilo Višinskio, žymaus lietuvių rašytojų globėjo ir tautinio judėjimo veikėjo, paminklui statyti Šiauliuose, suburta jo atminimo įamžinimo komisija. Paminklas buvo atidengtas 1991 m. birželio 29 dieną. Tai pirmasis monumentalus Atgimimo laikotarpio kūrinys. Paminklas pastatytas už visuomenės surinktas lėšas. Paminklo autorius – skulptorius Stasys Žirgulis.

Šiaulių Sąjūdžio iniciatyvinė grupė su miestiečiais nuolat bendravo Pedagoginio instituto 225-ojoje auditorijoje, vėliau tapusioje Sąjūdžio diskusijų klubu, į kurį buvo atvykę daug garsių Lietuvos žmonių. Minėta iniciatyvinė grupė 1988 m. rugsėjo 26 d. organizavo mitingą ekologijos tema ir Kalbos šventę.

Vienas ryškiausių ir įspūdingiausių Atgimimo pirmųjų metų renginių Šiauliuose buvo Kalbos šventė. Ji buvo surengta Lietuvos kultūros fondo (LKF), kuris buvo galinga ir savarankiška Atgimimo jėga, ir Šiaulių miesto tarybos pirmininko V. Vingro iniciatyva. Norėta atkreipti visuomenės dėmesį į lietuvių kalbos, labai nukentėjusios okupacijos metais, padėtį, paraginta ugdyti patriotizmą. Kalbos šventės oficialūs renginiai vyko 1988 m. spalio 1 dieną. Saulės Laikrodžio aikštėje tūkstančiai šiauliečių pakiliai giedojo „Lietuva brangi“. Šventėje dalyvavo daug svečių iš Vilniaus.

1988 m. spalio 12 d. oficialioji miesto valdžia – tuometinis Šiaulių liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas – pripažino Šiaulių miesto Sąjūdį, kaip „sudėtinę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalį“, ir suteikė jam visuomeninės organizacijos statusą. Sąjūdžiui buvo skirtos patalpos – būstinė – Aušros al. nr. 49.

1988 m. spalio 17 d. Šiaulių dramos teatre įvyko steigiamoji Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio konferencija. Joje dalyvavo apie 350 delegatų iš 1 000 tuo metu registruotų rėmimo grupių narių.

Steigiamojoje konferencijoje buvo priimta 16 rezoliucijų, išrinkta pirmoji miesto Sąjūdžio taryba (40 narių) ir delegatai į pirmąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą. Vėliau 9 iš jų – V. Kačinskas, P. Balčiūnas, K. Alminas, J. Keldušis, V. Vingras, A. Koskienė, G. Padegimas, M. Stakvilevičius ir R. Braziulis – tapo LPS Seimo nariais. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių miesto tarybos nariais tapo šie asmenys: disidentas pedagogas K. Alminas, dailininkas P. Anikinas, moksleivis V. Banys, žurnalistas P. Balčiūnas, lituanistė J. Barauskaitė, moksleivis A. Bekeris, inžinierius E. Buivis, medikas, miesto žydų organizacijos vadovas V. Cinavojus, aktorė O. Dautartaitė, kunigas K. Gražulis, inžinierius A. Gečas, pedagogas V. Greičiūnas, medikas A. Griganavičius, istorikai A. Gumuliauskas ir V. Jokšas, architektas V. Kačinskas, ekonomistas H. Karpavičius, skulptorius K. Kasperavičius, inžinierius J. Keldušis, dėstytojas K. Kriščiūnas, pedagogė A. Koskienė, žurnalistas V. Mikalauskas, inžinierius Z. Orentas, režisierius G. Padegimas, šaltkalvis P. Petrauskas, aktorius P. Piaulokas, menotyrininkas V. Rimkus, žurnalistas J. Sabaliauskas, medikė P. Sarnačinskaitė, inžinieriai A. Sėjūnas, S. Sideravičius, dėstytojas M. Stakvilevičius, elektrikas L. Staškevičius, ekonomistė H. Staškevičiūtė, dailininkas V. Trušys, šaltkalvis A. UIčinas, teisininkas P. Urbonavičius, tautodailininkas Z. Vaišvila, inžinierius V. Vingras.

Neeilinis Atgimimo pradžios renginys Šiauliuose buvo lietuvių dramaturgijos festivalis „Atgaiva“, vykęs 1988 m. gruodžio 12–22 dienomis. Festivalyje dalyvavo Lietuvos dramos ir lėlių teatrai su geriausiais 1987–1988 metais pastatytais lietuvių dramaturgijos spektakliais. Tuo laiku žymių Lietuvos istorinių asmenybių, kultūros ir meno veikėjų biografijomis grindžiami scenos veikalai buvo labai populiarūs kaip iškalbingas ir demokratiškas tautinės atminties gaivinimo, savosios kultūros pažinimo ir vertybių pervertinimo aktas.

1989 m. rugpjūčio 23-iąją, Molotovo–Ribentropo pakto metinių dieną, Šiaulių miesto gatvėse ir buvusioje Pergalės aikštėje suorganizuoti teatralizuoti renginiai. Jų metu buvo šaipomasi iš fašistų ir bolševikų. Tą dieną šiauliečiai parodė tvirtą pasiryžimą kovoti dėl savo šalies laisvės. Vidurdienį miestas ištuštėjo. Autobusų kolona, lengvieji automobiliai iš Saulės Laikrodžio aikštės išvyko į Baltijos kelią. Šiauliečiai prisijungė prie Baltijos kelio akcijos dalyvių. Baltijos kelias, kuriame dalyvavo apie pusę milijono Lietuvos gyventojų, buvo vienas reikšmingiausių istorinių Atgimimo įvykių, kai tauta pareiškė savo valią, vienybę ir susitelkimą.

Per pirmuosius dvejus Atgimimo metus Šiauliai, kaip ir visa Lietuva, pasikeitė. Dešimtmečius tylėję žmonės įveikė baimę – išėjo į gatves ir aikštes, aktyviai įsijungė į visuomeninio gyvenimo peripetijas, tapo istorijos kūrėjais. Buvo atgaivintos tautinės ir valstybinės šventės, atkurtos lietuvių kalbos teisės.

Literatūra:

1. Bulzgis S., Suteikti amžinybės balsą, Šiaulių naujienos, 1988 10 15, p. 1.

2. Lietuvių teatro istorija, 4 knyga, sudarytoja I. Aleksaitė, Vilnius, 2009, p. 290–298.

3. Rimkus V., Šiandien atidengiamas paminklas Povilui Višinskiui, Šiaulių naujienos, 1991 06 29, p. 1.

4. Šiaulių miesto istorija 1940–1995 m., sudarytojas J. Sireika, Šiauliai, 2007, p. 270–289.

5. Venckuvienė A., Trijų sesių kelias. Rankomis ir Baltija apjuosėme Lietuvą, Šiaulių naujienos, 1989 08 25, p. 1.