2019 m. projektai

Projekto trukmė: nuo 2019-05-01 iki 2019-11-30.
Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt.

Trumpas projekto pristatymas:
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Plungės, Telšių ir Joniškio rajonų viešosiomis bibliotekomis, organizavo „Idėjų greitintuvo“ akademiją ir taip subūrė motyvuotą ir smalsų jaunimą (10-12 klasių gimnazistus) iš 4 skirtingų miestų (Šiaulių, Telšių, Joniškio, Plungės). Akademijos metu (5 dienas) 24 gimnazistai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, klausėsi teorinių, praktinių paskaitų, dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose, komandos formavimo pratybose. Užsiėmimus veda profesionalūs kūrybinių industrijų specialistai, bibliotekininkai-edukatoriai ir kiti. Aktyviai dalyvaudami šiose veiklose, gimnazistai mokėsi inovatyvių kūrybinio darbo metodų ir, įtvirtindami naujus įgūdžius, per 5 dienas, dirbdami komandose, sukūrė baigtinius produktus – laisvos formos skaitymo skatinimo reklamas. Projektas buvo sėkmingas ir sulaukė pozityvių atsiliepimų iš dalyvių bei jų tėvų. „Idėjų greitintuvas“  įrodė, jog gabiems, motyvuotiems Šiaulių ir Telšių apskričių moksleiviams nemokama neformaliojo švietimo akademija yra aktuali ir reikalinga iniciatyva.

Projekto partneriai: Plungės rajono viešoji biblioteka, Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka, Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka, Lietuvos moksleivių sąjunga.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Projekto trukmė: nuo 2019-02-01 iki 2019-12-06.
Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt.

Trumpas projekto pristatymas:
Jau tradicija tapęs Knygos pristatymo konkursas Šiauliuose vyksta jau nuo 1995 metų. Konkursas organizuojamas siekiant kelti skaitymo prestižą ir skleisti žinią, jog knyga jauniesiems skaitytojams vis dar yra aktuali. Šis Konkursas yra itin įtaigus būdas ugdyti regionų moksleivių skaitymo, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir komunikacijos įgūdžius. Svarbu atkreipti dėmesį ir į Konkurso adresato universalumą – čia kviečiami dalyvauti I – XII klasių moksleiviai – taigi varžytis gali labai platus jaunųjų skaitytojų ratas. Konkurso dalyviai skirstomi į 3 amžiaus grupes (1-4; 5-8 ir 9-12 klasių).  Kiekvienai amžiaus grupei skiriamos pagrindinės prizinės vietos, teminės nominacijos ir paguodos prizai. Bendradarbiaudamos su konkurso iniciatore – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteka – ir vietinėmis švietimo įstaigomis, bibliotekos organizuoja atrankinius turus, kurių metu išrenkami į finalinį turą Šiauliuose keliausiantys dalyviai. Didelis dėmesys skiriamas finalinio turo vertinimo komisijai. Stengiamasi, kad ją atstovautų skirtingų sričių specialistai – profesionalūs menininkai, literatūros kritikai.  Konkurso metu dalyviai mokosi bendrauti su auditorija, išklausyti komisijos vertinimus, gerbti besivaržančius drauge. Ne veltui pasirinkta varžybų forma – ji skatina dalyvaujančiųjų entuziazmą ir azartą.
Kiekvienais metais Konkursą globoja žymūs Lietuvos žmonės. 2019 metų Knygų pristatymo konkurso globėjais tapo roko grupė „Colours Of Bubbles“.

Projekto partneriai ir rėmėjai: 2017 metais į Konkursą įtrauktos Mažeikių, Telšių, Plungės, Joniškio ir Kelmės savivaldybių bibliotekos. 2018 metais Konkurso dalyvių skaičius toliau augo, ribos plėtėsi – prisijungė Akmenės, Pakruojo, Gruzdžių bibliotekos. 2019 metais nauja projekto partnere tampa Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės – Bitės viešoji biblioteka kartu su kitais Panevėžio regiono miestais ir miesteliais. Tokiu būdu Konkursas ženkliai išplečia savo ribas ir tampa kone visą Šiaurės Lietuvą įtraukiančiu tarpregioniniu renginiu. Specialias nominacijas kiekvienais metais steigia bei remia Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje bei Šiaulių dramos teatras.
Projektą finansavo Lietuvos Kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Projekto trukmė: nuo 2019-06-01 iki 2020-05-01
Projekto vadovė: Asta Kaktytė, tel. (8 41) 520410, el. p. knygosgrafika@savb.lt

Projekto tikslas – pristatyti ir skleisti didelės istorinės, meninės ir kultūrinės vertės menininko Petro Repšio ekslibrisų kūrybą – įvairių kultūros ir meno institucijų partnerystės pagrindu parengti ir išleisti katalogą, kuriuo bus siekiama tarp pedagogų, studentų ir moksleivių populiarinti knygos ženklo meną ir autoriaus kūrybą.

Projekto aprašymas: 2019 m. sukanka 50 metų, kai pirmajame respublikiniame ekslibrisų konkurse menininkas Petras Repšys, pristatęs savo pirmąjį ekslibrisą, tapo nominantu. Vilniuje gyvenančio iš Šiaulių kilusio menininko kūryba itin vertinama ir nacionalinės dailės mėgėjų, ir dailėtyros profesionalų.
2019–2020 m. ŠAVB organizavo kultūros ir meno sklaidos projektą, skirtą Petro Repšio kūrybos ir knygos ženklų tradicijų Lietuvoje pristatymui ir populiarinimui. Siekta atskleisti išsamią, iki šiol visuomenei dar nepristatytą menininko ekslibrisų kolekciją, sukurtą 1969–2019 m.

Projekto aukštą kultūrinę ir meninę vertę užtikrino pripažintų kultūros ir meno veikėjų, savo sričių specialistų, pelniusių pripažinimą, dalyvavimas. Petras Repšys neatlygintinai perduodavė ŠAVB visus savo kūrinius projekto leidybos ir sklaidos veikloms, o to įvėpti organizatoriai projektui įgyvendinti pakvietė respublikiniu mastu pripažintus savo srities žinovus, apdovanotas Lietuvos kultūros asmenybes – humanitarinių mokslų daktarę, menotyrininkę prof. G. Jankevičiūtę, šiuolaikinio knygų dizaino kūrėją grafikę S. Chlebinskaitę, knygų redaktorę A. Kairienę, vertėją R. Drazdauskienę ir kt.

Projekto partneriai ir rėmėjai: Vilniaus dailės akademija, VDA Klaipėdos fakultetas, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos dailės ugdytojų draugija, Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija, Lietuvos dailės muziejus.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė

Projekto trukmė: nuo 2019-05-13 iki 2019-12-20.
Projekto vadovė: Sigita Vaitkaitytė, tel. (8-41) 371737, el. p. s.vaitkaitytė@savb.lt.

Projekto tikslas: Fiksuoti ir išsaugoti kryždirbystės objektus Pakruojo rajone, atlikti ir viešinti ekspedicijos medžiagos tyrimus, tęsti nematerialaus kultūros paveldo tradicijas, į procesą įtraukiant vietos gyventojus, taip skatinant vietinės tautodailės pažinimą ir ugdant tautinę savimonę.

Kryždirbystė – visoje Lietuvoje paplitęs sinkretinis liaudies kultūros reiškinys, jungiantis architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementus. Lietuvoje ji pasižymi formų įvairove – tai kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės, savo ypatybėmis skiriasi Lietuvos etnografinių regionų paminklai. Deja, paveldas nėra statiškas, jis nuolat kinta. Senuosius kryžius naikina natūralios gamtos sąlygos arba žmonių veiksmai. Tai lemia poreikį šiuos statinius fiksuoti (išsaugoti), viešinti (suteikti prieigą virtualiojoje erdvėje) ir tirti (rengti mokslines ir apžvalgines publikacijas).
Kryždirbystė 2001 m. UNESCO buvo pripažinta žmonijai reikšminga vertybe, o 2008 m. įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Lietuva, 2004 m. ratifikavusi UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, įsipareigojo saugoti savo paveldą kaip itin svarbų tautos, bendruomenės, asmens tapatybės dėmenį.

Ankstesniais metais ekspedicijos buvo vykdomos Šiaulių, Akmenės bei Plungės rajonuose, o 2019-aisiais veiklos numatytos Pakruojo rajone. Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos filialų darbuotojai vykdė ekspediciją, kurios metu kartu su vietos bendruomenių nariais rinko informaciją apie jiems priskirtoje teritorijoje esančius kryždirbystės objektus. Taip aktualizuojamas kultūros paveldas, kaip bendruomeniškumo skatinimo priemonė ir kaip kultūrinio tapatumo formavimo įrankis. Susisteminus ekspedicijos metu surinktą medžiagą, bus parengtas kraštotyros darbas, suskaitmenintas ir patalpintas Virtualioje elektroninio paveldo sistemoje bei Europos skaitmeninėje bibliotekoje Europeana. Ekspedicijų metu sukauptą medžiagą profesionaliai įvertino bei publikacijas parengė dr. Skaidrė Urbonienė ir etnografė Aldona Kuprelytė. 

Rezultatai: projekte tiesiogiai dalyvavo vietos bendruomenių nariai, kurie prisidėjo prie objektų paieškos, fiksavimo ir pirminių tyrimų. Užfiksuoti 249 objektai. Tai paskatino vietos gyventojus domėtis krašto istorija, kryždirbystės tradicijomis, vietos papročiais, apeigomis. Projekto metu sukaupta medžiaga šiuo metu yra laisvai prieinama Šiaulių apskrities Povilo Višinskio ir Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosiose bibliotekose. Ji susisteminta į 568 puslapių kraštotyros darbą, dr. Skaidrė Urbonienė atliko tiriamąjį darbą ir parengė publikaciją.
Įvykdytos veiklos yra prasmingos nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo, bendruomeniškumo, vietos gyventojų identiteto formavimo klausimais. Ekspedicijų metu surinktos medžiagos pagrindu parengti moksliniai ir apžvalginiai straipsniai. Jie papildo skurdų šios temos literatūros sąrašą. Taip pat sukaupta medžiaga yra šaltinis tolimesniems, išsamesniems tyrimams. Objektų fotofiksavimas, topografinis aprašymas, vietinių gyventojų pasakojimų užrašymas yra būdas išsaugoti nykstančius sakralinius mažosios architektūros statinius, puoselėti nematerialųjį UNESCO sąraše esantį kultūros paveldą.

Projekto partneriai ir rėmėjai: Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka, VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Projekto trukmė: nuo 2019-08-01 iki 2020-06-30.
Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt

Trumpas projekto pristatymas:
21-ąjame amžiuje keičiasi bibliotekininkų darbo specifika, vis labiau įtraukiant edukacinės veiklos elementus, tokius kaip skaitmeninis raštingumas, mokymasis visą gyvenimą, skaitymo skatinimas, konsultavimas ir pan. Projektas skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos bibliotekininkų kvalifikacijai darbo su jaunimu srityje kelti. Jo metu ŠAVB organizavo tarptautinius mokymus partnerių šalių bibliotekininkams apie jaunimą ir darbą su jaunimu. Mokymuose dalyvavo su jaunimu dirbantys arba norintys dirbti bibliotekų darbuotojai, kurie mato bibliotekas, kaip ateities bendruomenės ir atviros kultūros centrus.

Projekto partneriai: Talino miesto biblioteka, Jelgavos miesto biblioteka.
Projektą finansavo Europos sąjunga

Projekto trukmė: Nuo 2019-02-01 iki 2019-12-15.
Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt

Trumpas projekto pristatymas.
Lietuvoje STEM mokslų populiarumas tarp moksleivių išlieka žemas. Šių mokslų populiarinimas formalioje ir neformalioje aplinkoje yra svarbus inovacijų, mokslinių tyrimų, Lietuvos ekonominės erdvės vystymui. ES jau kuris laikas ruošiasi 4-ajai technologinei revoliucijai pabrėždama informacijos ir ryšių technologijų (IRT) svarbą bei švietimo sektoriaus prisitaikymo potencialą. Projekto tikslas – spręsti skaitmeninės, socialinės ir kultūrinės atskirties problemas, populiarinti STEM dalykus, skatinti kūrybiškumą ir kultūrinį pažinimą sukuriant inovatyvią paslaugą –STEMCASpace laboratorija. Paslauga iš esmės prisideda prie skaitmeninės atskirties problemos sprendimo ir populiarintų STEM dalykus. VR laboratorijos kuriamos bendradarbiaujant su kūrybinių industrijų ir formaliojo švietimo atstovais pritaikant inovatyvią, modernių technologijų pagrindu paremtą edukacinę programą.

Projekto partneriai: VŠĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“; UAB „Skaitmeninė rinkodara“; www.vrnaujienos.lt.; VGTU „LinkMenų fabrikas“ Kūrybiškumo ir inovacijų centras.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Projekto trukmė: nuo 2019-08-01 iki 2019-12-31.
Projekto vadovė: Sigita Vaitkaitytė, tel. (8-41) 371737, s.vaitkaitytė@savb.lt.

Trumpas projekto pristatymas.
Neįgaliems jaunuoliams svarbu keistis su besikeičiančiu gyvenimu, adaptuotis, atskleisti savo asmeninius gebėjimus, juos puoselėti bei tinkamai panaudoti savo asmeniniam ir visuomenės labai. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas neįgalus asmuo turėtų galimybes tinkamai ugdytis nuo pat vaikystės. Deja, vis dar trūkstama reikiamų sąlygų ir priemonių jiems ugdytis kaip individualybėms, atsiskleisti jų prigimtinėms galioms. Projektu siekiama praturtinti šių jaunuolių gyvenimą, suteikti galimybę keliauti, pažinti, išmokti ir bendrauti Europos sąjungoje. Projektu norėta parodyti negalią turintiems jaunuoliams, koks pasaulis platus ir kaip jį galima pažinti per penkis pojūčius, per bendravimą, per ES teikiamas galimybes. Įgyvendinus šį projektą buvo pasidalinta gerąja patirtimi su Latvijos ir Kroatijos specialistais. Pažangūs neįgaliųjų užimtumo, socialinės įtraukties ir lavinimo metodai pritaikyti platesnei auditorijai. Įgyvendinant projektą buvo puoselėjamos bendražmogiškos vertybės, vykdomas tarpkultūrinis bendradarbiavimas, mažinama neįgaliųjų ir socialiai pažeidžiamų asmenų atskirtis. Šiuo projektu siekta spręsti neįgaliųjų ir mažiau galimybių turinčių jaunuolių socialinės ir kultūrinės integracijos problemas.

Jaunuoliai, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų nesuvokia kūno kalbos, sunkiai supranta asmeninės erdvės ribas, pasižymi kognityvinių funkcijų sutrikimais, patiria didelių sunkumų susidūrę su socialinėmis nerašytomis taisyklėmis ir abstrakcijomis. Dėl šios priežasties programoje numatytos veiklos ir priemonės joms atlikti buvo orientuotos į neverbalinę komunikaciją. Pasitelkus penkis pojūčius – lytėjimą, regą, uoslę, skonį ir klausą –  buvo siekiama, kad dalyviai suprastų vienas kitą ir gebėtų perteikti savo emocinę patirtį vaizdais, poelgiais, gestais, intonacija ir pan. Pasirinktos atitinkamos priemonės bei metodai įgalino jaunuolius priimti informaciją, įsisavinti naujus įgūdžius, žinias. Tai sensoriniai skaitymai, komandiniai žaidimai, filmo, fotografijų ir video peržiūros ir kitos programoje numatytos veiklos.

Projekte dalyvavo 18 (13–18 metų amžiaus) specialiųjų poreikių dėl protinės negalios turinčių jaunuolių. 90% projekte dalyvavusių jaunuolių turėjo lengvą arba vidutinį mentalinį neįgalumą, 10 % dalyvių bus jaunimas, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių.
Projekto partnerystė buvo sukurta  Erasmus+ projekto „All Included“ metu, kuriuo siekta skatinti įvairių valstybių partnerystę ir komunikaciją rengiant ir vykdant projektus, skirtus jaunuoliams, turintiems negalią.

Projekto partneriai: Cėsio pradinė internatinė mokykla – ugdymo centras (Latvija); Švietimo centras „Ivan Štark“ (Kroatija).
Projektą finansavo Europos sąjunga

Projekto vadovė: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos tyrėja
Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt

Trumpas projekto pristatymas. Projekto tikslas – vietos kultūrinį identitetą stiprinti didinant svarbaus istorinio palikimo prieinamumą mokslo ir plačiajai visuomenei – leidžiant geriau pažinti kultūrinę-istorinę Povilo Višinskio kūrybos reikšmę. Viena svarbiausių Višinskio kūrybinio palikimo dalių – plačiam skaitytojų ratui iki šiol nepakankamai pažįstama publicistika. Projekto rezultatas yra (a) profesionaliai surinkti, atrinkti, išversti, suredaguoti ir aptarti Višinskio tekstai ir (b) jų pagrindu išleista knyga „Povilo Višinskio publicistika“. Naujas Višinskio publicistikos leidimas moksliniu požiūriu reikšmingas kaip lietuvių kultūros, politikos, literatūros, visuomenės ir socialinio gyvenimo istorijos šaltinis. Kultūrinę Višinskio publicistikos reikšmę lemia ne tik problemiškai universalus, bet ir regioninis požiūrio taškas. Višinskio knyga suteiks naujos informacijos apie Šiaulių krašto gyvenimą, jo ir kitų regionų sąsajas, leis geriau suvokti istorinę autoriaus reikšmę Šiauliams ir visai Lietuvai, konkrečios vietos sąsają su platesniais (ir už Lietuvos ribų vykstančiais) kultūros bei visuomeninio gyvenimo procesais. Knyga gali tapti svarbiu moksliniu šaltiniu akademinei bendruomenei, įvairioms edukacijoms kultūros bendruomenėse bei švietimo įstaigose, kaip pagalbinė medžiaga istorijos, lietuvių kalbos pamokose diskutuojant emigracijos, politinio švietimo, socialinės atsakomybės, tautinio identiteto ir kitais klausimais.

Projektui įvykdyti surinkta aukštos kvalifikacijos komanda: redakcinė įvairių sričių mokslininkų kolegija, įvairių regionų mokslo ir kultūros įstaigos, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyriaus komanda. Projekto veiklos: tekstų rinkimas, konsultacijos su redakcinės kolegijos nariais, istorinių, kultūrinių, literatūrinių ir kalbinių komentarų tekstams rašymas, kalbinis tekstų redagavimas, tekstų vertimas iš lenkų kalbos, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės sudarymas, iliustracijų parinkimas, knygos maketavimas ir dizaino kūrimas.

Projekto partneriai ir rėmėjai: Lietuvos istorijos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Šiaulių Aušros muziejus, Kelmės krašto muziejus, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių turizmo informacijos centras, Lietuvos kultūros taryba.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Projekto trukmė: 2019 balandžio 1 d. – gruodžio 15 d.
Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt

Trumpas projekto pristatymas: Jau ketvirtus metus organizuojamas kultūrinis-edukacinis renginys reprezentuoja Šiaulius kaip intelektualų, skaitantį, kultūrinę ir meninę raišką puoselėjantį miestą. 2019 metais Šiaulių knygų mugės tikslas – pasiūlyti miesto ir apskrities gyventojams kokybišką, turiningą ir kultūriškai praturtintą laisvalaikio leidimo būdą, galimybę nemokamai susipažinti su Lietuvos ir užsienio knygų ir literatūros naujienomis, susitikti su žymiais šalies kultūros ir visuomenės atstovais, labiau pažinti profesionalųjį meną ir jo atstovus, dalyvauti pažinimą skatinančioje, šeimoms draugiškoje edukacinėje veikloje.
Šiaulių knygų mugės renginių programą papildė ir kas antrus metus organizuojami „Šiaulių regiono gražiausios knygos 2019“ apdovanojimai. 2019 m. balandį–spalį organizuotas konkursas prisideda prie leidybinės veiklos skatinimo ir kultūrinio identiteto aktualizavimo, profesionaliojo-vaizduojamojo meno populiarinimo, knygos meno aktualizavimo.

Projekto partneriai ir rėmėjai: radijo stotis „Saulės radijas“, Šiaulių turizmo informacijos centras, Šiaulių Didždvario gimnazija, UAB „Busturas“, Šiaulių kino meno klubas, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, Šiaulių kultūros centras, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Šiaulių kraštas, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka, Joniškio rajono savivaldybės  Jono Avyžiaus viešoji biblioteka, Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka.
Projektą finansavo Šiaulių miesto savivaldybė.

Projekto trukmė: 2019 m. gegužės 1 d. – gruodžio 31 d.
Daugiau informacijos:  kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt

Trumpas projekto pristatymas: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka bendradarbiaudama su Šiaulių jaunimo literatų sambūriu „Mūzynas“, profesionalią patirtį masinių renginių organizavime turinčia VšĮ „Naktys“ bei Šiaulių jaunimo organizacijas vienijančia organizacija „Apskritasis stalas“ iniciavo projektą, kurio tikslas – pristatyti ir Šiaulių mieste populiarinti naują miestui slemo kultūrą, skatinti mieste kurtis slemerių bendruomenę.

Festivalio veiklas sudarė: 1) informacinės paskaitos-diskusijos, kurių metu žymūs Lietuvos slemeriai, žanro šalyje pradininkai apžvelgė slemo istoriją ir raidą Lietuvoje ir pasaulyje, pristatė slemo varžytuvių taisykles, specifiką ir žinomiausius renginius, kartu su žymiomis miesto kultūros asmenybėmis buvo diskutuojama apie miesto ir slemo paraleles: didėjantį jaunimo susidomėjimą, kultūrinę ir socialinę slemo vertę Šiaulių mieste, slemerių bendruomenės kūrimąsi; 2) slemerių varžytuvės, kurių metu varžėsi ne tik Šiaulių miesto, bet ir kitų miestų slemeriai.

Renginių ciklu sukurta terpė ne tik praktinėms slemo apraiškoms, bet ir šviesti visuomenę apie slemo kultūrą.

Rezultatai: projekto „Šiauliai open slam’19: renginių ciklas“ veiklos buvo iniciuotos tarpinstitucinio ir bendruomenių bendradarbiavimo pagrindu, bendradarbiaujant su Šiaulių jaunimo jaunimo literatų klubu „Mūzynas“ bei profesionalią masinių renginių organizavimo patirtį turinčia VšĮ „Naktys“ (festivalio „Šiaulių naktys“ organizatore). Keliakryptis bendradarbiavimas užtikrino festivalio veiklų profesionalumą bei įkvėpė ieškoti novatoriškų projekto įgyvendinimo sprendimų, pasitelkiant skirtingas partnerių patirtis ir idėjas. Organizuojami slemo renginiai buvo patrauklūs tiek naujų formų aspektu, tiek ir publikos įtrauktimi (slemo renginiuose balsavimui už patikusį slemo atlikėją buvo naudojama garso matavimo programa, kuri fiksavo žiūrovų plojimus ir ovacijas, taip išrenkant slemo laimėtojus).

Projekto metu suorganizuoti 6 festivalio renginiai (2 „Poviliuko slemo“ varžytuvės, slemerio Žygimanto Kudirkos-Mesijaus koncertas, „Poviliuko slemo dirbtuvės“ (slemerės Renatos Karvelis paskaita ir slemo dirbtuvės aktorės Monikos Šaltytės slemo edukacija) ir 2 slemo tekstų skaitymai („Martno Bertašiaus X slemo labaratorija“, Mariaus Povilo Elijo Martynenko „Slemo tekstai“), kurie Šiaulių mieste padėjo formuotis slemo kultūrai ir atskleidė šio žanro įvairiapusiškumą (tarp poezijos ir stand-up šou elementų). Renginiuose ir dirbuvės dalyvavo apie 1015 asmenų; slemo varžytuvėse ir dirbtuvėse tekstus skaitė 30 slemerių.

Projekto partneriai ir rėmėjai: festivalis „Šiaulių naktys“, Šiaulių Jaunimo Organizacijų Asociacija „Apskritasis Stalas“, Šiaulių turizmo informacijos centras, Kauno menininkų namai, UAB „Garsas.lt“, „Šiaulių televizija“.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Projekto trukmė: 2019 kovo 1 d. – gruodžio 7 d.

Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt

Projekto tikslas: 

2019-ieji – Pasaulio lietuvių metai. Norėdama prisidėti Pasaulio lietuvių metų paminėjimo iniciatyvos Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (toliau ŠAVB) inicijavo projektą „101 atvirlaiškis pasaulio Lietuvai“. Šiuo projektu siekta sutelkti užsienio lietuvius bendram sveikinimui, supažindinti visuomenę su išeivija ir organizuoti akciją, kurios metu pasaulio lietuvių bendruomenės ir pavieniai lietuvių tautybės asmenys, gyvenantys užsienio šalyse, buvo kviečiami užrašyti sveikinimą / linkėjimą Lietuvai specialiai šiai progai parengtame ir jiems atsiųstame atvirlaiškyje. Atvirlaiškiai su sveikinimu grįžo atgal į Šiaulius ir buvo pristatyti visuomenei. 

Projektas skirtas skatinti ir puoselėti lietuvių bendruomenių pasaulyje ryšį su Lietuva ir jos žmonėmis. Siekta prisiminti, kad pasaulio lietuviai yra neatsiejama Lietuvos dalis ir, kad ir kur jie bebūtų, visada liks vienos ir vieningos tautos dalimi. 

Parengta surinktų atvirlaiškių paroda buvo pristatyta Šiaulių knygų mugės metu. Atvirlaiškiai suskaitmeninti ir virtuali jų paroda prieinama virtualioje erdvėje kartu su parengtu visame pasaulyje gyvenančių lietuvių žemėlapiu. 

Projektas prisidėjo prie tautinės tapatybės įprasminimo, visuomenės supažindinimo su išeivijos bendruomenėmis, naujų ryšių užmezgimo bei Lietuvos, kaip modernios ir kūrybingos valstybės, įvaizdžio kūrimo užsienyje.

Projekto partneris – Šiaulių turizmo informacijos centras.

Projekto trukmė: 2019 vasario 1 d. – gruodžio 20 d.
Projekto vadovė: vyr. bibliotekininkė-metodininkė Vaida Antanaitienė
Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt

Projekto tikslas (siekiamas rezultatas):
Mažinti autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų socialinę ir kultūrinę atskirtį, skatinti jų socializacijos procesus ir tobulėjimą bei suteikti galimybę bendrauti ir turiningai praleisti laiką ir sukurti inovatyvią edukaciniais technologiniais sprendimais pagrįstą paslaugą Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje – sensorinius skaitymus.

2018 metais Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (toliau ŠAVB) paskelbė esanti pirmoji Lietuvoje autizmui draugiška biblioteka. Nauja veiklos kryptis pasirinkta tikslingai – pastaruoju metu Lietuvoje daugėja autizmo spektro sutrikimą (toliau ASS) turinčių vaikų (apytikslius statistinius duomenis pateikia Lietuvos higienos institutas), o specializuotų ir atvirai prieinamų šių vaikų poreikiams pritaikytų erdvių ir veiklų Šiauliuose beveik nėra. ŠAVB siekia padėti ASS turinčių vaikų šeimoms rengdama sensorinius skaitymus ir taip mažinti ASS vaikų socialinę ir kultūrinę atskirtį, suteikti jiems galimybę socializuotis ir gauti turiningą laisvalaikį. Sensoriniai skaitymai ŠAVB kol kas vykdomi kaip bandomoji veikla. Šiuo projektu biblioteka siekia sukurti visavertę paslaugą – patobulinti ir užtikrinti paslaugos kokybę, dėl ko atsirastų galimybė lankytis sensoriniuose skaitymuose dažniau, atsirastų skaitomų pasakų įvairovė, būtų naudojamos modernios, edukacinėmis technologijomis paremtos ir aprobuotos priemonės. ŠAVB sensorinius skaitymus veda tik specialius kursus išklausę bibliotekininkai, kartu dalyvauja ir tėvai. Jie pabrėžia, kad šis sutrikimas komplikuoja visavertį dalyvavimą renginiuose ir veiklose, todėl ŠAVB organizuojami sensoriniai skaitymai yra jų šeimoms itin reikalinga veikla. Užsiėmimų metu vaikai bendrauja tarpusavyje, pažįsta aplinkinius, jaučia, kad bibliotekoje yra laukiami, pageidaujami. Sensoriniai skaitymai turi potencialą efektyviai mažinti ASS vaikų patiriamą socialinę ir kultūrinę atskirtį. Šiuo projektu siekiama praplėsti edukacinės programos turinį naujomis istorijomis, atnaujinti jau esamas istorijas, pritaikant naujus metodus bei priemones. Skaitymų programos bus rengiamos konsultuojant aukštą kvalifikaciją ir ilgalaikę patirtį turintiems ASS specialistams ir bendradarbiaujant su kūrybinių industrijų atstovais VšĮ „Idėjų karalystė“, kuri specializuojasi dirbti su ASS turinčiais vaikais. Projekto tęstinumą ir veiklų vystymą užtikrina ne tik specialiai išmokytas bibliotekos personalas, pritaikyta edukacinė erdvė bei edukacijos turinys, tačiau ŠAVB įdirbis ir ateities ambicijos vystant paslaugas, skirtas asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.

Rezultatai: bendradarbiaudami su kūrybinių industrijų atstovais ir ASS specialistais atnaujintos jau vykdomų sensorinių skaitymų programas ir sukūrėme 9 naujus sensorinių skaitymų užsiėmimus: B. Davies’o „Nojus ir banginis“, E. Yarlett „Orionas ir Tamsa“, E. Carle’o „Labai alkanas vikšrelis“, R. Scotton’o „Avinėlis Raselas“, H. Muller „Katino sūris“, V. Thomas „Raganėlė Vinė“, J. Donaldson, A. Scheffler’io „Grufas“, J. Donaldson, A. Scheffler’io „Grufo vaikelis“, T. Robberecht’o „Vilkas, kuris iškrito iš knygos“ (Priedas Nr. 3). Atnaujinome sensorinių skaitymų programas: N. Kovaliovos „Meškis ir žąsis“, A. Lennos „Spalvų monstriukas“, C. Flood „Įkyrūs triušiukai“. Rengdami  sensorinių skaitymų programas ir numatę preliminarią programos parengimo trukmę, bendradarbiavome su projekte dalyvaujančių mokyklų atstovais, ASS specialistais. Projekto metu įvykdyti 47 sensorinių skaitymų užsiėmimai, kuriuose dalyvavo 487 vaikai.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė

Projekto trukmė: 2019 m. kovo 3 d. – gruodžio 1 d.
Projekto vadovas: bibliotekininkas edukatorius Reinaldas Šulskis
Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt

Projekto tikslas – populiarinti ir aktualizuoti lietuvių tautosaką tarp jaunimo sukuriant naują paslaugą – būrelį. Paslauga įgyvendinta bendradarbiaujant su kūrybinių industrijų atstovais. Šiam tikslui pasiekti buvo kuriama edukacinė programa, kurioje lietuvių tautosaka pristatoma populiariomis meninės raiškos priemonėmis – komiksais ir inovatyviomis technologijomis.

Trumpas projekto pristatymas:
Lietuvių liaudies pasakos yra neatsiejama formaliojo švietimo dalis, jos padeda formuoti pasaulėžiūrą ir ugdyti žmogaus asmenybę, vertybes, patriotiškumą. Lietuvių liaudies pasakose vaizduojamos istorijos turi moralą, stiprų ryšį su liaudies išmintimi, tautos tradicijomis ir istorija. Tačiau šiomis dienomis lietuvių liaudies pasakų populiarumas ir aktualumas yra sumažėjęs dėl ne visada patrauklaus ir nemodernaus pateikimo bei vis didėjančios grožinės literatūros pasiūlos. Šiai problemai spręsti reikia naujų ir modernių metodų.

Projekto metu buvo surinkta nedidelė grupelė mokinių, kurie mokėsi kurti komiksus, jiems buvo pristatyti komiksų kūrimo metodai ir priemonės, paaiškinta, kaip yra adaptuojamas tekstas.

Projekto partneriai ir rėmėjai:  Lina Įtagaki; Šiaulių „Ragainės“ progimnazija; Šiaulių „Gegužių“ progimnazija.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė

Projekto trukmė: nuo 2019-03-04 iki 2019-11-12.
Projekto vadovė: Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyriaus Knygos grafikos centro vyresnioji metodininkė Lolita Putramentienė
Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt

Trumpas projekto pristatymas:
Aktyvinti senjorų bendruomenės narius Šiaulių mieste, skatinti domėtis kūrybine veikla, įsitraukti į kultūrinį, kūrybinį gyvenimą ir skatinti aktyviai leisti laisvalaikį.
„Mano gyvenimo knyga“ – tai edukacinių veiklų ciklas senjorams. Projekte dalyvaujanti senjorų bendruomenė įsitraukė į menines veiklas, susidedančias iš įvairių kūrybinių dirbtuvių: terapinės-marginalinės istorijos kūrimas, iliustracijos kūrimas, portretinis grafitis knygose, rašto meno ir kaligrafijos, ekslibriso savo knygai, knygos įrišimo bei elektroninės knygos kūrybinės dirbtuvės. Edukacinės veiklos buvo suskirstytos į kūrybinius ciklus. Tai 6 skirtingos edukacinės veiklos apie knygos meną. Projekto metu edukacinėms veikloms sutelkti švietimo ir meno, kompiuterinio raštingumo specialistai, panaudotos interaktyviosios technologijas.

Šiuo projektu siekta visuomenės narius – senjorus – sudominti kūrybine veikla. Tokio amžiaus žmonės yra pasyvūs ir vieniši, o bendravimas ir kūrybinė veikla gali padėti atverti naujas galimybes gyvenime ir kūryboje, pasijusti visaverčiu visuomenės nariu ir patikėti savo kūrybinėmis galiomis. Bendravimas tapo nauju impulsu susibičiuliauti, susitelkti naujai kūrybinei veiklai, apsikeisti jau turima patirtimi ir įgyti naujų žinių bei patirčių. Asmenys, patiriantys socialinę atskirtį, plėtė kultūrinį akiratį, patyrė naujų iššūkių, pasisemti teigiamų emocijų.

Rezultatai: projekto „Mano gyvenimo knyga“ metu buvo sukurtos 6 edukacinės programos: „Meninė knygrišystė“; Rašto menas ir kaligrafija“; „Portretinis grafitis knygose: transfer technologija“; „Mano gyvenimo istorija“; „Ekslibrisas savo knygai“; „Mano elektroninė knyga“. Kūrybinių dirbtuvių užsiėmimai vyko ŠAVB Knygos grafikos centre. Projekto „Mano gyvenimo knyga“ dalyvių kūriniai – meniškai įrištos knygos, rašytos ir iliustruotos istorijos, kaligrafijos darbai, ekslibrisai bei portretai sukurti transfer technika buvo eksponuojami Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje, internetiniame puslapyje bei socialiniuose tinkluose. Atidarymo metu dalyvavo kūrinių autoriai ir jų šeimų artimieji. Apie renginį rašė spauda, portalas Delfi, renginį filmavo Šiaulių televizija.

Projekto partneriai: Pagyvenusių žmonių asociacija, TAU (Trečiojo amžiaus universitetas).
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Projekto trukmė: 2018 m. balandis–2021 m. kovas.
Projekto vykdytojas: Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.
Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt.

Projekto tikslas: padėti gyventojams išmokti efektyviai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), internetu ir jo teikiamomis galimybėmis.

Projekto uždaviniai:
1. Informuoti Lietuvos visuomenę, ypač tikslines grupes, esančias skaitmeninėje atskirtyje, apie IRT teikiamas galimybes;
2. Skatinti gyventojus, kurie turi ribotus skaitmeninius įgūdžius, tapti išmaniais IRT naudotojais.

Projekto tikslinės grupės:
1. Asmenys, kurie vis dar nesinaudoja internetu arba kurių skaitmeniniai įgūdžiai nepakankami;
2. Bendruomenės ir jų skaitmeniniai lyderiai;
3. Bibliotekos;
4. Jaunimas;
5. E. skautai.

Įgyvendinant projektą buvo vykdomos šios veiklos:
1. Pasirengimas mokymams: bendruomenių registracija ir skaitmeninių lyderių rinkimai, mokymų išteklių rengimas;
2. Bendruomenių išmaniųjų žinių tyrimas;
3. Bendruomenių konkursas;
4. Skaitmeninių lyderių mokymai, renginiai jaunimui ir kt.;
5. Pradedančiųjų mokymai;
6. Ribotus skaitmeninius įgūdžius turinčių mokymai.

Projekto partneriai:
1. Asociacija „Langas į ateitį“;
2. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba;
3. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka;
4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projekto finansavimo šaltinis, vertė (Eur)
Europos Sąjungos regioninės plėtros fondas ir Valstybės investicijų programa (2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa“, 2 prioritetas „Informacinės visuomenės skatinimas“, 2.2 investicinis prioritetas „IRT produktų ir paslaugų, elektroninės prekybos tobulinimas ir IRT paklausos didinimas“). Bendra projekto vertė – 5 988 156,64 Eur.

Projekto trukmė: nuo 2019-04-10 iki 2019-12-14 (8 mėnesiai).
Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt.

Trumpas projekto pristatymas:
„Knygvežiukas veža 2019“ – tęstinis projektas, kurio tikslas – bendradarbiaujant su Šiaulių ir Telšių regionų mokyklų bibliotekomis bei profesionaliais kultūros ir meno kūrėjais, ugdyti atokiau nuo didžiųjų Lietuvos miestų gyvenančių vaikų skaitymo kultūrą, skatinti meninį pažinimą inovatyviomis ir įtraukiomis kūrybinėmis veiklomis.
Projektas „Knygvežiukas veža 2019“ parengtas siekiant stiprinti skaitančios visuomenės identitetą apskrityje, skatinti regiono jaunimo kūrybinių raiškų įvairovę, ugdyti skaitymo kultūrą, pasitelkus skirtingų profesionaliojo meno šakų sąveiką (kino, teatro ir kt.) ir įtraukiant į interaktyvias kūrybines veiklas. Projekto tema – ekranizuota grožinė literatūra paaugliams. Projekto tikslinė auditorija: 5–8 klasių mokiniai, gyvenantys Šiaulių ir Telšių apskrityse (mažesniuose miesteliuose ir kaimuose).

Projekto rengėjas, bendradarbiaudamas su profesionaliais kultūros ir meno kūrėjais, sukūrė trijų dalių edukacinę programą  ir organizavo edukacines išvykas į Šiaulių ir Telšių apskričių miestelių ir kaimų mokyklų bibliotekas.
Į edukacinės programos turinį buvo įtraukta ne tik literatūra, bet ir literatūros ekranizacijos, interaktyvus vaidinimas bei išmaniosios technologijos. Tai užtikrino veiklų įvairumą ir skirtingų kultūros bei meno sričių tarpusavio sąveiką, skatino vaikų įsitraukimą ir susidomėjimą.

Rezultatai: projekto poveikį iš dalies lėmė vertingos medžiagos atranka projekto veikloms. Medžiagą atrinkti padėjo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos IBBY Lietuvos skyriaus nariai (geriausių rekomenduojamų knygų vaikams ir paaugliams sąrašas) ir žinomų kultūros ir meno kūrėjų, tokių kaip Šiaulių Valstybinio dramos teatro aktorė Monika Šaltytė-Dovydavičienė ir Šiaulių kino meno klubo vadovas Viktoras Gundajevas dalyvavimas. Visuose renginiuose dalyvavo net 407 moksleiviai, besimokantys 5–8 klasėse, nes programa rengta būtent tokio amžiaus moksleiviams. Mokyklų bibliotekas ypač pradžiugino dovanų paliekami naujausių knygų vaikams ir paaugliams komplektai, kuriuose gausu vertingos ir naujos literatūros. Projektui parengta edukacinė dalis – išmanioji literatūrinė viktorina ir išbandytas forumo teatro etiudas – bus naudojami Bibliotekoje pritaikant juos kitų edukacinių užsiėmimų metu.

Projekto partneriai ir rėmėjai: Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus nariai; Šiaulių Valstybinio dramos teatro aktorė Monika Šaltytė;Šiaulių Kino Meno klubas; Šiaulių ir Telšių regiono mokyklos.
Projektą finansavo Lietuvos Kultūros taryba.

Projekto trukmė: 2019 m. sausio 2 d. – 2019 m. gruodžio 15 d.
Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt

Trumpas projekto pristatymas: 2019 m. Biblioteka minėjo 30 metų Povilo Višinskio vardo suteikimo jubiliejų. Tais pačiais metais LR Seimas numatė švęsti ir Žemaitijos metus. 2019 metais minėti, su lietuvių spaudos draudimu bei jos atgavimu, susiję įvykiai. Biblioteka atsižvelgdama į šiuos įvykius inicijavo pirmąją Povilo Višinskio vardo konferenciją. Konferencijoje aktualizuota ir naujai pažvelgta į lietuvių spaudos ir leidybos istoriją per vardus ir idėjas, bei darbus ir įvykius: nagrinėtas Povilo Višinskio, Petro Vileišio ir kitų asmenybių įnašas į spaudos istoriją, spaudos įnašas į Lietuvos ir išeivijos gyvenimą, su spauda susijusi kultūrinė-istorinė atmintis, politikos problematika, idėjinės lietuvių spaudos skirtybės XX a. pradžioje ir šiandien.

Rezultatai: bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu bei VU Komunikacijos fakultetu, suformuotu konferencijos koncepcijos pagrindu, buvo sudaryta programa. Sukviesti kompetentingi pranešėjai (dr. D. Mačiulis, dr. R. Miknys, G. Vaškelis, doc. dr. D. Jakaitė, dr. V. Žaltauskaitė, dr. T. Petreikis, prof. dr. A. Streikus, dr. D. Dapkutė), kurie konferencijoje pristatė savo pranešimus bei supažindino su naujausiais lietuvių spaudos ir leidybos istorijos tyrimais.

Konferenciją sudarė dvi dalys: pirmojoje pranešėjai skaitė pranešimus, antrojoje vyko bendra konferencijos dalyvių diskusija įvairiais spaudos ir leidybos klausimais.
Mokslinėje konferencijos dalyje paruošti ir perskaityti 8 moksliniai pranešimai; praktinėje konferencijos dalyje organizuota temos aktualijas nagrinėjanti apskritojo stalo diskusija, kurią moderavo skirtingų sričių specialistai (žurnalistai, kalbininkai, leidėjai). Konferencijos dalyviai atstovavo skirtingas tikslines grupes, turinčius bendrus su konferencijos tema susijusius interesus. Atskiru leidiniu išleista konferencijos pranešimų pagrindu medžiaga, apibendrinta ir įvertinta įžanginiu straipsniu.

Projekto partneriai: Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių dailininkų organizacija.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė

Projekto trukmė
2018 m. birželio 18 d. – 2021 m. birželio 30 d.

Projekto vykdytojas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Projekto finansavimo šaltinis, vertė (Eur)
ES Europos regioninės plėtros fondas. Projekto vertė – 9 911 532 Eur.

Projekto pristatymas

Projektas vykdytas kartu su partneriais – 24 atminties, kultūros ir švietimo įstaigomis. Lietuvos skaitmeninėje darbotvarkėje pažymima, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama suskaitmenintos kultūrinės medžiagos naudojimui. Tai aktualu ir Virtualios elektroninio paveldo informacinės sistemos (toliau – VEPIS) saugomo bei per portalą epaveldas.lt prieinamo skaitmeninto kultūrinio turinio atveju.

Pagrindinė problema – nepakankamas VEPIS ir portalo epaveldas.lt išnaudojimas skaitmeninto kultūrinio paveldo sklaidai.

Problema ir ją lemiantys veiksniai skirstomi į kelis blokus:

• VEPIS infrastruktūros problemos, trukdančios konsoliduotai teikti skaitmeninimo paslaugas;

• skaitmeniniu kultūrinio paveldo turiniu grįstų el. paslaugų trūkumas;

• ribotas kultūrinio paveldo turinio prieinamumas;

• ribotos suskaitmeninto turinio panaudojimo švietimo ir pan. tikslams galimybės.

Projekto veiklos:

• modernizuoti VEPIS;

• sukurti 9 naujas el. paslaugas;

• parengti naują skaitmeninį turinį;

• aktualizuoti skaitmeninį turinį, sukuriant 3 edukacines elektronines priemones.

Projekto rezultatai:

Projekto rezultatas – sukurtos 9 naujos el. paslaugos, palengvinančios skaitmeninto kultūrinio turinio paiešką, kaupimą, tvarkymą ir naudojimą švietimo, mokslinių tyrimų ir kitais portalo epaveldas.lt paslaugų gavėjams aktualiais tikslais:

1. Skaitmeninio turinio susiejimo su geografine vieta paslauga;

2. Skaitmeninio turinio valdymo paslauga;

3. „Vieno langelio“ paslauga;

4. Skaitmeninio turinio analizės ir tyrimų vykdymo paslauga;

5. Personalizuotų virtualių parodų paslauga;

6. Kūrinio statuso ir licencijavimo sąlygų pateikimo paslauga;

7. Muzikos iš natų grojimo paslauga;

8. Žemėlapių pateikimo paslauga;

9. Virtualiosios ir papildytosios realybės ekspozicijų paslauga.

Projekto partneriai: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka (projekto vykdytoja), Kauno apskrities viešoji biblioteka, Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universitetas,  Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Kultūros paveldo centras, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos medicinos biblioteka, Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos mokslo tarnyba.

Projekto trukmė: 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 1 d.
Daugiau informacijos: kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė, tel. (8 41) 43 34 68, el. paštas urte.sulskiene@savb.lt

Trumpas projekto pristatymas: LR kultūros ministerijos ataskaitos (2017) duomenimis, piliečiai dažniausiai nevartoja kultūros dėl prieinamumo ir laiko stokos. Kas antras žmogus nedalyvauja dėl asmeninių priežasčių, o kas ketvirtas – abejingas ar turi kitų interesų. Globalios, populiariosios kultūros vartojimas, spartus gyvenimo tempas, informacijos ir įvairovės stoka, įpročio vartoti kultūrą nebuvimas yra esminės priežastys, lemiančios vietos ir nacionalinio kultūros identiteto nuvertėjimą. Šiuo projektu siekta formuoti kokybišką, įtraukų vietos kultūrinį identitetą, ieškoti novatoriškų sprendimų ir prisidėti prie profesionalių kultūrinių veiklų įvairovės plėtros.

Kertinė projekto ambicija – pateikti profesionalųjį meną ir kultūrą ne institucinėje aplinkoje (bibliotekoje, muziejuje, kultūros centre ir kt.), bet intymioje daugiabučio kiemo erdvėje organizuoti atvirus susitikimus-diskusijas su profesionaliais kultūros kūrėjais, menines dirbtuves ir edukacijas šeimoms bei kitas kultūrinę bei meninę vertę miestui kuriančias veiklas.

Rezultatai: 2019 gegužės–rugpjūčio mėnesiais Šiaulių miesto daugiabučių kiemuose ŠAVB projektas „Kultūra ant slenksčio: kultūrinė kiemų intervencija“ susilaukė didelio dėmesio iš vietos bendruomenių, Šiaulių miesto savivaldybės, vietos bei nacionalinės žiniasklaidos. Projekto metu miesto daugiabučių kiemuose buvo suorganizuoti 4 susitikimai-diskusijos su žymiais miesto, šalies kultūros ir visuomenės veikėjais (Gintautas Mažeikis, Viktorija Aprimaitė, Rimantas Kmita, Remigijus Ruokis) ir šalies (Marius Repšys, Mindaugas Nastaravičius, Indrė Stonkuvienė, Andrius Jakučiūnas) kultūros profesionaliais, kurie renginių metu tarpusavyje diskutavo savo pačių pasirinktomis ir išgvildentomis kultūrinėmis, socialinėmis, visuomeninėmis temomis. Renginiuose apsilankė apie 1000 dalyvių. Viešinant renginius stengtasi ne tik informuoti apie veiklas, bet ir prisidėti prie gyventojų kultūrinio suvokimo didinimo tiesioginių susitikimų su bendruomenės gyventojais metu prieš renginius, pristatant jiems atvykstančius svečius ir kviečiant įsitraukti ir prisidėti prie renginių veiklų viešinimo, kviečiant į juos savo pažįstamus.

Projekto partneriai ir rėmėjai: Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių kultūros centras, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Šiaulių turizmo ir informacijos centras, Šiaulių Dainų muzikos mokykla, UAB „Garsas LT“, IĮ „Owexx“, AB spaustuvė „Titnagas“.
Projektą finansavo Lietuvos Kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.