Narystė FISAE
- Titulinis
- Veikla
- Knygos grafika
- Ekslibrisai
- Narystė FISAE
FISAE – tai Tarptautinė ekslibriso mėgėjų asociacijų federacija, kuri vienija ekslibriso meno entuziastus visame pasaulyje. Federacija gyvuoja nuo 1966 m. ir rengia susirinkimus kas dvejus metus vis kitoje šalyje. 2018 m. susirinkimas vyko Čekijoje, kur rugsėjo 1 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas buvo priimtas į FISAE narių gretas. Narystė federacijoje atveria bendravimo ir bendradarbiavimo kelius bendraminčiams: su kitais nariais dalijamės informacija, leidiniais, patirtimis ir meile knygos ženklui.
Federacija savo nariams periodiškai siunčia naujienlaiškius. Dažniausiai jie pateikiami bent keliomis pasaulio kalbomis, kad nariai iš visų pasaulio kraštų galėtų suprasti laiško turinį. Naujienlaiškiuose dalinamasi aktualia informacija, pristatoma narių veikla ar svarbūs menininkai bei jų kūryba.
2024
Keturi šimtai antrajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas pateikė informaciją apie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vykdomą projektą „Dvidešimt penktoji Lietuvos ekslibriso paroda“.
Trys šimtai aštuoniasdešimt aštuntajame FISAE naujienlaiškyje pristatytas grafiko, tapytojo, medalių kūrėjo Augustino Virgilijaus Burbos ekslibrisas.
Trys šimtai aštuoniasdešimt septintajame FISAE naujienlaiškyje pranešama apie Panevėžyje duris atvėrusį „Stasys Museum“. Tai šiuolaikinio meno muziejus, pavadintas visame pasaulyje žinomo lietuvių menininko Stasio Eidrigevičiaus vardu.
Trys šimtai trisdešimt pirmajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas pristatė ekslibriso dailininkę Henrietą Vepštienę. Kūrėja susidomėjo ekslibrisais tais laikais, kai sovietų suvaržymai susirašinėti kiek atsivėrė. Mažo formato darbus tuomet jau buvo galima įdėti kartu su rašomu laišku. 1972 m. apsilankiusi Lietuvoje ji pradėjo susirašinėti su keliais pažįstamais. Pradėjusi gauti ekslibrisus iš ten ir iš įvairių kitų kraštų, nusprendė sukurti ir savo darbų. Kurti ekslibrisus ją skatino brolis Vytautas O. Virkau, kuris taip pat buvo sukūręs nemažai ekslibrisų.
Trys šimtai dvidešimt šeštajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas pristatė ekslibriso dailininkę Birutę Matijošaitytę. Grafikė pirmuosius du ekslibrisus išraižė 1961 metais, kai tik pradėjo studijuoti Vilniaus dailės institute. Nuo to laiko juos skirdavo draugams, artimiesiems. Iš viso B. Matijošaitytė yra sukūrusi apie 200 knygos ženklų. Iš jų labiausiai didžiuojasi darbais, skirtais Saliamonui Banaičiui, Sintautų bažnyčiai, popiežiui Jonui Pauliui II, Vincui Kudirkai.
Trys šimtai penktajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas pristatė ekslibriso dailininką Kazį Rimtą Tarabildą. K. R. Tarabilda pirmąjį ekslibrisą susikūrė sau apie 1960 metus. Ekslibrisas buvo autoironiškas – rūkančio velniuko piešinys. Nors pats niekada nerūkė. Labai domėjosi vyriausiojo brolio Arūno piešiniais. Matyt, tai ir pastūmėjo jį pradėti kurti ekslibrisus.
Du šimtai devyniasdešimt devintajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas pristatė ekslibriso dailininkę Evą Labutytę. Dailininkės kūryboje ekslibrisai užėmė svarbią vietą. Kurti ekslibrisus ji ypač mėgo. Tam skirdavo nemažai laiko, gana ilgai brandindavo pagrindinę mintį, parengdavo ne vieną eskizo variantą, kruopščiai rinkdavo medžiagą apie tai, kam darbas būdavo skiriamas. E. Labutytė kūrė ekslibrisus, skirtus bibliotekoms, draugijoms, muziejams, mokykloms ir, žinoma, asmenims. Nemažai jų susiję su Klaipėdos kraštu.
Du šimtai septyniasdešimt trečiajame FISAE naujienlaiškyje pristatyta Lietuvos grafiko Augustino Virgilijaus Burbos kūryba, pateikti jo darbai. A. V. Burbos darbai – daugiausia įprasto formato ofortai ir labai mažos, preciziškai tikslios knygų skiriamosios lentelės – visada pasižymėjo dinamiška kompozicija, ritmo pojūčiu ir trykštančia energija. Svarbiausias dailininko kūrinių motyvas – žmogaus figūra, išsiskirianti išraiškingomis, sudėtingomis pozomis, matoma iš įvairių rimbų, deformuota, apsupta daugybės tapybinę prasmę turinčių daiktų ir detalių, monumentali ir kupina vidinės jėgos.
Du šimtai penkiasdešimtajame FISAE naujienlaiškyje pristatyti tarptautinės Malborko bienalės katalogai nuo 1963 iki 2020 m. Čia galima išvysti ir bienalėse dalyvavusių autorių kurtų darbų. Tarp jų yra ir Lietuvos menininkų: Vlado Žiliaus, Saulės Kisarauskienės, Stasio Eidrigevičiaus, Zitos Mazaliauskaitės, Mindaugo Petrulio, Alfonso Čepausko ekslibrisų.
Du šimtai dvidešimt septintajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas pristatė ekslibriso dailininką Žibuntą Mikšį.
Du šimtai dvidešimtajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas pristatė ekslibriso dailininką Valentiną Antanavičių. Antroje naujienlaiškio dalyje pristatytas 2016 metų leidinys – knyga apie vieną žinomiausių literatūros veikėjų – Don Kichotą. Knygos iliustracijų autorius – Mariano Casas Hierro.
Šimtas devyniasdešimt pirmajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas pristatė ekslibriso dailininkę Rasą Janulevičiūtę. Antroje naujienlaiškio dalyje pristatyti grafikės Anos Grmelovos ekslibrisai.
Šimtas septyniasdešimt aštuntajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas pristatė ekslibriso dailininkę Nijolę Šaltenytę. Antroje naujienlaiškio dalyje pristatyti grafiko Vinco Kisarausko ekslibrisai.
Šimtas septyniasdešimtajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas pristatė ekslibriso dailininką Mikalojų Povilą Vilutį. Antroje naujienlaiškio dalyje pristatyti Antano Kmieliausko ekslibrisai.
Šimtas šešiasdešimt pirmajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas pristatė ekslibriso dailininką Henriką Mazūrą. Pateikta keletas jo darbų ir trumpa biografija.
Šimtas penkiasdešimt devintajame FISAE naujienlaiškyje pranešta, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, būdama „Alytaus – Lietuvos kultūros sostinės 2022“ dalimi, skelbia ekslibrisų konkursą ir kviečia Lietuvos ir užsienio šalių dailininkus sukurti ekslibrisus, įprasminančius visa apjungiančius tiltus kaip Alytaus istorinę realiją arba kaip metaforą.
Šimtas keturiasdešimt devintajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas pristatė grafikę, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos ekslibrisininkų klubo narę Aušrą Čapskytę-Šarauskienę. Antroje naujienlaiškio dalyje toliau tęstas knygos ženklo vabzdžio tema pristatymas.
Šimtas dvyliktajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas pristatė ekslibriso dailininką Albertą Gurską. Antroje naujienlaiškio dalyje toliau tęstas knygos ženklo portreto tema pristatymas.
Šimtas aštuntajame FISAE naujienlaiškyje pranešta apie turkų knygos ženklų kūrėjos ir grafikės Nurgül Arikan ekslibrisų parodą, atidarytą Aktobės K. Žubanovo valstybiniame universitete (Kazachstane). Aktobės miestas yra aktyvus ekslibriso propaguotojas, rengiantis ekslibriso konkursus, kuriuose ne kartą dalyvavo ir lietuviai. Antroje laiško dalyje pristatyti ekslibrisai portreto tema. Iš lietuvių kūrėjų šiame naujienlaiškyje pristatytas Kęstučio Grigaliūno ekslibrisas.
Šimtas šeštajame FISAE naujienlaiškyje pranešta apie atidarytą Malborko bienalės parodą Štumo mieste Lenkijoje. Laiške trumpai pristatyta bienalės istorija, prasidėjusi 1963 metais. Taip pat pateikta iliustracijų iš parodos ir Štumo pilies nuotraukų. Antroje laiško dalyje pristatyti ekslibrisai portreto tema. Kadangi tai viena plačiausių temų art-exlibris.org skelbiamoje kolekcijoje, žadama ir kituose naujienlaiškiuose skelbti ekslibrisus būtent šia tema. Iš lietuvių šiame laiške skelbti Valentino Antanavičiaus, Augustino Virgilijaus Burbos ir Alfonso Čepausko kurti knygos ženklai.
Šimtas antrajame FISAE naujienlaiškyje Catarina Vinamata, Meksikos asociacijos atstovė, pasidalijo savo šalies ekslibriso kolekcionavimo tradicijos atsiradimo istorija. Antroje naujienlaiškio dalyje pateikta antra ekslibrisų saulės tema dalis. Šia tema kūrė ir lietuvių ekslibrisininkai Valerijonas Vytautas Jucys ar Juozas Petrauskas. Jie pristatyti šiame naujienlaiškyje.
Šimtajame FISAE naujienlaiškyje pristatytas Tarptautinis ekslibriso centras Menchengladbache. Šis centras kaupia ekslibrisus, rengia parodas, keičiasi knygos ženklais. Šalia prisistatymo teksto pateikti keli ekslibrisai iš centro kolekcijos. Laiško pabaigoje pateikta antra ekslibrisų dalis Pegaso tema. Šį kartą iš lietuvių čia rasite Kęstučio Ramono ir Josepho Sodaičio kūrinių.
Devyniasdešimt devintajame FISAE naujienlaiškyje pristatytas Austrijos ekslibriso asociacijos 2022–2021 metų metraštis. Antroje laiško dalyje pateikti ekslibrisai, kuriuose vaizduojamas mistinis žirgas su sparnais – Pegasas. Iš lietuvių kūrėjų Pegaso vaizdinį mėgsta grafikė Virginija Kalinauskaitė. Tarp kitų kūrėjų darbų – užsienyje gerai žinomo menininko Mindaugo Liugailos ekslibrisas.
Devyniasdešimt penktajame FISAE naujienlaiškyje Gerardo Bagdonavičiaus esklibrisų fondas pristatė lietuvių ekslibriso menininkę Ugnę Žilytę.
Antroje naujienlaiškio dalyje toliau tęstas knygos ženklo arklio tema pristatymas.
Devyniasdešimt trečiajame FISAE naujienlaiškyje pristatytas vokiečių kolekcininkas Wolfgangas Fiedleris. Šis pristatymas yra Frederikshauno meno muziejaus rengiamos pristatymų serijos „Šiuolaikiniai ekslibriso kolekcininkai“ dalis. Kolekcininkas papasakojo savo pažinties su ekslibrisu ir kolekcijos pradžios istoriją ir pateikė keletą turimų knygos ženklų pavyzdžių. Laiško gale pristatyta antra ekslibrisų žirgo tema dalis. Iš lietuvių kūrėjų laiške galite rasti Valerijono Vytauto Jucio, Virginijos Kalinauskaitės, Kęstučio Ramono, Antano Kmieliausko ir Vaclovo Kosciučkos mažosios grafikos darbų.
Devyniasdešimt antrajame FISAE naujienlaiškyje pristatytas dar vienas ekslibriso kūrėjas – turkų menininkas Erkinas Keskinas. Pateikta keletas jo darbų ir trumpa biografija. Menininkas kuria vaizdus pasitelkdamas garsų pasaulį. Vaizdu jis stengiasi perteikti garsų pasaulį.
Antroje laiško dalyje pristatyti ekslibrisai žirgo tema. Tarp viso pasaulio menininkų darbų rasite ir Gerardo Bagdonavičiaus, Augustino Virgilijaus Burbos, Alfonso Čepausko ir Algirdo Indrašiaus knygos ženklų.
Devyniasdešimtajame FISAE naujienlaiškyje primenama apie Danijos ekslibriso asociacijos pradžią prieš 80 metų. Naujienlaiškiuose bus pristatoma prieš 10 metų pradėta serija „Šių laikų ekslibriso kūrėjai“ („Exlibris Artists of the Present“). Šiuo laišku pristatomas Christiano Krätzo gyvenimas ir kūryba. Ekslibrisų pristatymo skiltyje šį kartą knygos ženklai tema Europa ir jautis. Šia tema kūrė ir lietuvių ekslibrisininkai, tokie kaip Augustinas Virgilijus Burba, Alfonsas Čepauskas, Valerijonas Vytautas Jucys ir Vytautas Osvaldas Virkau. Jų darbai pristatomi šiame naujienlaiškyje.
Aštuoniasdešimt šeštajame FISAE naujienlaiškyje pranešta apie Vokietijos ekslibriso asociacijos rengiamą metinį susitikimą. Laiške aprašoma Gelzenkircheno miestelio istorija ir pateikiama ekslibrisų kolekcija tema teatras / cirkas. Laiške rasite ir Augustino Virgilijaus Burbos knygos ženklą.
Aštuoniasdešimt ketvirtajame FISAE naujienlaiškyje Lenkijos asociacija pranešė apie ekslibrisų konkursą „Pasaulio paukščiai. Dangaus klajokliai“ („Birds of the World. Sky Wanderers) ir galimybę jam teikti darbus. Ekslibrisų skiltyje bažnyčios tema menininkų iš viso pasaulio kurti knygos ženklai. Tarp pristatomų kūrinių rasite ir Ievos Labutytės kurtą ekslibrisą.
Septyniasdešimt aštuntajame FISAE naujienlaiškyje Klausas Rödelis kreipėsi į visas asociacijas nares, prašydamas parengti metų ataskaitą apie aktyvius narius, nuveiktus darbus ir planuojamas kitų metų užduotis. Kaip jau įprasta, laiško pabaigoje pristatyti ekslibrisai. Šį kartą – undinėlės tema. Lietuvių ekslibrisininkų, tokių kaip Vytautas Jakštas ir Savinijus Katauskas, darbai taip pat įtraukti į pristatymą.
Septyniasdešimt trečiajame FISAE naujienlaiškyje paskelbtos žinios iš Olandijos. Lapkričio 6-ąją minima asociacijos narės Olandijoje „Exlibriswereld“ 75 metų jubiliejus. Šia proga buvo sukurtas filmukas, rodantis akimirkas iš ekslibriso entuziastų Nyderlanduose gyvenimo. Laiške dalijamasi filmuko nuoroda. Antroje laiško dalyje rasite ekslibrisų muzikos tema. Lietuvių kūrėjai, tokie kaip Kęstutis Ramonas ir Vytautas Osvaldas Virkau, taip pat reprezentuojami.
Šešiasdešimt devintajame FISAE naujienlaiškyje naujienos iš Olandijos – asociacija mini 75 metų jubiliejų. Išsamesnis straipsnis apie sukaktį publikuojamas vietiniame žurnale „Grafiekwereld“ 2021/4. Kita naujienlaiškio žinia – tai 2021 m. lapkričio 25 d. kolekcininko Henko Weltje aukcione parduota kolekcija. Tarp pristatomų ekslibrisų muzikos tema rasite Valentino Antanavičiaus, Gerardo Bagdonavičiaus, Alfonso Čepausko ir Gražinos Didelytės kūrinių.
Šešiasdešimt aštuntajame FISAE naujienlaiškyje pranešta apie 2022 m. kongreso programą. Menininkai pakviesti dalyvauti kongreso ekslibrisų parodoje. Antroje laiško dalyje pristatyti knygos ženklai Don Kichoto tema. Laiške rasite Virginijos Kalinauskaitės knygos ženklą.
Šešiasdešimt septintajame FISAE naujienlaiškyje Klausas Rödelis kreipėsi į visus FISAE narius pranešdamas apie tolesnius bendrus planus ir prašydamas pateikti informacijos naujienlaiškiams. Toliau laiške pristatyti ekslibrisai FISAE kongresų tema. Šalia kitų pasaulio šalių menininkų rodomi ir Valentino Antanavičiaus, Alfonso Čepausko, Valerijono Vytauto Jucio, Vinco Kisarausko, Antano Kmieliausko, Elvyros Kriaučiūnaitės ir Juozo Petrausko ekslibrisai.
Šešiasdešimt ketvirtajame FISAE naujienlaiškyje primenamos grafikos technikos danų, vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbomis. Laiško antroje dalyje pristatomi ekslibrisai Don Kichoto tema. Laiške rasite ir Virginijos Kalinauskaitės kurtą knygos ženklą.
Šešiasdešimt antrajame FISAE naujienlaiškyje primenama apie artėjantį FISAE kongresą, kuris vyks 2022 m. rugsėjį San Fransiske (JAV). Laiškas iliustruotas ekslibrisais iš svetainės www.art-exlibris.net. Tarp jų yra ir lietuvių kūrėjų darbų.
Šešiasdešimtajame FISAE naujienlaiškyje vėl pristatomi raktiniai žodžiai, pagal kuriuos galima rasti ekslibrisus svetainėje www.art-exlibris.net. Ekslibrisuose dažnai vaizduojami mitologiniai gyviai ar simboliai, tad šį kartą pasakojama, kad galima paieška ir pagal juos. Laiške yra ir lietuvių kūrėjų darbų. Antroji laiško žinia – netekome dar vieno svarbaus ekslibriso bendruomenei kolekcininko Gordono Peterio Smitho. Laiško pabaigoje pateikti jo garbei skirti ekslibrisai.
Penkiasdešimt aštuntajame FISAE naujienlaiškyje anglų kalba pasidalinome Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo naujienomis ir 24-ojoje Lietuvos ekslibriso parodoje pristatomais knygos ženklais. Naujienlaiškis visam pasauliui paskelbė žinią apie Ekslibriso muziejaus 20 metų sukaktį ir šiuo metu vykdomą projektą – „Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinis žinynas”.
Devynioliktajame FISAE naujienlaiškyje pristatyta informacija iš Lietuvos ir Estijos. Iš lietuvių naujienlaiškiui informaciją pateikė Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas ir Trakų istorijos muziejus.